Savaitgalį Kaune vykęs Landšafto dizaino festivalis įtraukė miestiečius į aktualias diskusijas apie gamtos vietą mieste bei žmogaus veiklos ir žaliųjų plotų suderinamumą. Vienas festivalio objektų – šiukšlių konteineriuose neva „pasodinti“ medžiai susilaukė ir neigiamų praeivių reakcijos.
„Pirma reakcija, pamačius šiuos medelius konteineriuose buvo labai negatyvi. Nepasirodė, kad šiukšlių konteineris – tinkama vieta sodinti medelius, o kai pamatėme, kad tai Landšafto festivalio kūrinys, tai papiktino dar labiau, kaip galima šitaip nepagarbiai elgtis su jaunais medeliais, iš kurių du berželiai jau buvo visiškai nudžiuvę“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ emocijas liejo I. Kanto – J. Gruodžio gatvių sankryžoje objektus pamačiusi praeivė Jonė.
Susisiekus su festivalio organizatore Ingrida Vainauskiene, paaiškėjo, kad medelių niekas šiuose konteineriuose nesodino, o šio objekto tikslas ir buvo atkreipti dėmesį, kaip dažnai nuvertiname medžio svarbą mūsų gyvenime ir esame linkę jo atsisakyti, kaip trukdančios aplinkos šiukšlės.
I. Vainauskienė užtikrino, kad konteineriuose medelių niekas specialiai „nemarino“, nes jie buvo rasti jau išrauti renovuojamose miesto gatvėse ir palikti išmetimui. „Dažnai stebime reiškinį, kuomet atsisakome mieste gamtos plotų ir medžių dėl žmogaus patogumo, dažniausiai dėl naujo urbanizuoto ploto, kuriame įterpiame vietas automobiliams“, – apie idėją pasakojo festivalio organizatorė.
Pasak jos, dažnai žmonės mėgsta sakyti, kad „gamta – visų mūsų namai, deja namai dabar vis dažniau lieka be gamtos“. Moteris kvietė mieste kuriančius architektus nebijoti nepatogių sprendimų, kurie leistų išsaugoti daugiau žaliųjų erdvių, jau augančių medžių, gėlynų, kad mieste gyvenantys žmonės turėtų daugiau atgaivos ir ramybės, kurios dažnai ieškome užmiestyje, nors galėtume susikurti visai šalia savo namų mieste.
Pagrindinė šių metų Landšafto festivalio tema – bendruomeniniai kiemai. 2019 metais aktyvuotas Landšafto dizaino festivalis patenka į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerysčių programą, o jo tikslas – analizuoti miesto, pastatų, viešų erdvių ir kiemų dizainą, gyventojų aplinkos kūrimą, meno, gamtos ir kultūros derinimo praktikas, siekiant sukurti vertes formuojančias ir dizaino sprendimais grįstas lauko zonas.
