A. Verygos žinutė po koronaviruso rekordų: galimos naujos rekomendacijos visoje šalyje

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nauji koronaviruso atvejai Lietuvoje šį savaitgalį mušė dar nematytus rekordus, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jog situacija šalyje yra blogėjanti, tačiau dar valdoma. Ministras interviu Delfi tikino, kad jei dauguma atvejų fiksuojami infekcijos židiniuose, šalies mastu gali būti atnaujintos tik tam tikros rekomendacijos, ypatingas dėmesys būtų skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms.

Galimos naujos rekomendacijos visoje šalyje

Šeštadienio rytą buvo užfiksuotas per vieną dieną nustatytų naujų koronaviruso atvejų rekordas – net 99, iš viso per savaitgalį buvo nustatyti 179 nauji koronaviruso atvejai. Pirmadienį į posėdį Vyriausybėje rinksis COVID–19 valdymo komitetas, kuris žada sprendimus dėl epidemiologinės situacijos valdymo.

Ministras teigė, kad jei nauji atvejai bus tik židiniuose, tai reiškia, kad nauji ribojimai neturėtų būti priimami visos šalies mastu.

„Jeigu (dauguma aut. p.) ir toliau išlieka židininiai atvejai, tai nebūtinai reikia visai šaliai siūlyti, nes didžiausias židinys šiuo metu yra Radviliškio ligoninė, Šiauliuose keli židiniai, bet jie yra pakankamai aiškūs“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis priminė, kad kai kurie nurodymai Radviliškio rajono savivaldybei buvo duoti jau šį savaitgalį – dėl testavimo, renginių, steigiamas mobilus punktas, apsispręsta dėl nuotolinio mokymosi 5–12 klasėms, iki kol bus išsiaiškintas tikrasis infekcijos lygis.

„Čia gali būti panašus atvejis kaip Nemenčinėje – bendruomenė kompaktiška, yra tokio nuogąstavimo, kad virusas išplitęs. (…) Kol kas stengiamasi lokaliai valdyti židinius, dar nepriimti sprendimų nacionalinių, bet rekomendacijų tam tikrų tikrai gali atsirasti.

Ypač vyresnio amžiaus žmonėms rekomendacijos pasisaugoti. Vaikai ir jaunimas juda laisvai, eina į ugdymo įstaigas, važiuoja studijuoti, važiuoja namo. Tai reikėtų pasisaugoti vyresnio amžiaus asmenys, kurie kartu gyvena, kad ta liga neišplistų, kur rizika yra didelė“, – apie galimas rekomendacijas pirmadienio rytą kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Pašnekovas dabartinę situaciją ir židinį Radviliškio ligoninėje įvertino kaip pamoką gydymo įstaigoms, kurios nepajuto pirmos bangos, tad pro pirštus žiūrėjo į teiktus nurodymus.

„Bloga ta nuotaika buvo, kokia ji gali būti kitokia. Nesmagu, kai atvejų skaičius auga, ypač neramu, kai savotiškai išsijungia gydymo įstaigos. Tas sukels labai daug nepatogumų, problemų vietos gyventojams (…) Bet jeigu tokie scenarijai kartosis ir kitose gydymo įstaigose, tai bus blogai. Ir tai tikrai yra ženklas gydymo įstaigoms, kurios per pirmą bangą nesusidūrė su rimtesnėmis problemomis, kur nebuvo židinių. Gal ten buvo per pirštus pasižiūrėta į infekcijų kontrolę, manau, kad tai yra labai rimtas ženklas įstaigoms susiimti ir susimąstyti“, – kalbėjo ministras.

Privalomas kaukių devėjmas / R. Tenio nuotr.

Jis kartu pabrėžė, kad nė viena gydymo įstaiga nėra apsaugota nuo Radviliškio ligoninės likimo.

Paprašytas įvertinti dabartinę situaciją, ministras teigė, kad ji yra yra blogėjanti, bet valdoma.

„Situacija yra blogėjanti, bet nesakyčiau, kad ji yra nevaldoma. (…) Valstybė funkcionuoja, žmonės eina į darbą, vaikai – į mokyklas, absoliuti dauguma gydymo įstaigų veikia. Tai reiškia, kad situacija yra kontroliuojama, ji blogėjanti, bet valdoma“, – Delfi sakė ministras A. Veryga.

Atvejų skaičius auga, o nurodymai švelninami?

Nors ir praėjusią savaitę buvo stebimasi gana dideliais naujais susirgimų skaičiais, penktadienį buvo atlaisvintos privalomo apsauginių veido kaukių dėvėjimo taisyklės. Ministras pabrėžia, kad kai kurios taisyklės viešojo maitinimo įstaigose tiesiog neveikė.

„Tas atlaisvinimas yra labiau simbolinis nei realus. Gatvėje vaikštant ir stebint, kas vykdavo kavinėse, ir taip matėsi, kad tų reikalavimų buvo laikomasi. Kokia nors priemonė gali veikti tik tada, jei visuomenė supranta ir ją palaiko, ne baudos ir policijos priežiūra turi užtikrinti jos laikymąsi. Kadangi kildavo daug praktinių klausimų, kada kaukę užsidėti, kada ją nusiimti. (…) Todėl reikalavimas kiek pašvelnintas, bet jos ten ir liko, tik prie stalo atsisėdus ją laisviau galima nusiimti“, – savo sprendimą aiškino A. Veryga.

Paklaustas, ar šis sprendimas nėra susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais ir noru įsiteikti rinkėjams, ministras tokią galimybę neigė.

„Ne, dėl rinkimų tikrai niekas net ir norėdamas negalėtų nuspėti, koks tas scenarijus bus priartėjus rinkimams, kas darysis tada, nes liga plinta. Panašios prognozės ir buvo, kad vėstant orams, žmonėms renkantis į uždaras patalpas, mes tų atvejų turėsime daugiau, tai tas ir vyksta. Nieko čia nepadarysi“, – Delfi pasakojo ministras.

A. Veryga tikino, kad augantys naujų atvejų skaičiai ir blogėjanti epidemiologinė situacija keis judėjimą ir už šalies ribų.

„Aišku, tie mūsų išaugę susirgimų skaičiai jie pradeda kelti pašalinių poveikių ir už šalies ribų – atsiduriame sąrašuose ir kaimyninės Latvijos, ten nuvykus galioja jau kitas režimas. Tai reiškia, kad mes sunkiau galėsime judėti. (…) Tokie skaičiai yra nemalonūs ne tik dėl vidaus, jie kelia nepatogumų ir keliautojams, žmonėms, kuriems reikia išvykti į kitas valstybes. Tai geriau, kad jie būtų maži, bet tam tikra prasme, tokių jų ir laukėme“, – kalbėjo jis.

Ligoninės dar nėra perpildytos

Kai pavasarį buvo kalbama, kodėl yra reikalingas griežtas karantinas, kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardijamas noras sveikatos įstaigų sektorių išlaikyti gyvybingą.

Nauji koronaviruso atvejai Lietuvoje jau dabar muša rekordus, bet gydymo įstaigos tęsią savo veiklą. A. Veryga Delfi sakė negalintis patvirtinti, kad tai vyksta dėl galimai lengvesnės ligos formos.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

„Nesu virusologas, man labai sudėtinga yra vertinti paties viruso formą, ar jis pasikeitė nuo pavasario ar ne. Kas tikrai yra labai aišku, kad infekcija plinta jaunesnio amžiaus grupėje, čia jau tikrai yra faktas, tuos skaičius mes turime“, – sakė jis.

Ministras teigė pats ligoninių užpildymo rodiklis savaime realios situacijos neparodo.

„Ligoninių užpildymas yra labai aiškus, tą informaciją gauname kiekvieną rytą. (…) Ir tie skaičiai yra maži, dar daugiau, ko nereikėtų pamiršti, tai karantino metu labai apribojus planines paslaugas daliai gyventojų susikaupė poreikis gauti tam tikras planines sveikatos paslaugas. Ir iki šiol mes pakankamai aktyviai spaudėme gydymo įstaigas atnaujinti jas, užpildyti lovas. (…) Tai, kad ligoninės užsipildo, nereiškia, kad kažkas negerai. Svarbu – kas tas lovas užpildo“, – svarbią detalę įvardijo A. Veryga.

Jis teigė, kad ligoninės su šia informacija atsilieka apie dvi savaites, tad apie dabartinį užpildymą kalbėti sunku.

Pašnekovas teigė, kad itin griežtas karantinas pavasarį leido iš jo palengva ir išeiti. O artimiausiu metu turi pasirodyti EBPO vertinimas, kuris parodys kiekvienos šalies koronaviruso situacijos suvaldymą.

„Man teko žiūrėti lenteles kelias preliminarias, tai jei pasižiūri į mirčių statistiką milijonui šalies gyventojų, manau, kad tikrai pasiteisino tas griežtas karantinas. Prasmingiau jį buvo įvesti labai greitai ir anksti ir turėti galimybę iš jo išeiti“, – teigė politikas.

Dabar galima elgtis kitaip

Europos šalys, kurios puikiai susitvarkė su pirma koronaviruso banga, šį rudenį išgyvena didelius naujų susirgimų šuolius. A. Veryga teigė, kad tai galėjo lemti dvi priežastys: nebesusitvarkoma su antrąja banga ir šį periodą tiesiog reikia pergyventi.

„Žinojimo yra daug daugiau, dabar aišku, ką reikia stebėti, kur žiūrėti. (…) Tos pačios gydymo įstaigos visiškai kitaip yra pasiruošusios, kad ir asmens apsaugos priemonės – ne tik jų turėjimas, bet ir jų naudojimas yra svarbus. (…) Srautų valdymas, nesvarbu, ar tai sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, įmonėse, dabar jau yra daug žinių, ką reikia ir kaip daryti“, – pavasario ir rudens skirtumus vardijo pašnekovas.

Ministras priminė, kad nuo pavasario šalys išvystė gebėjimą ieškoti viruso židinių, juos izoliuoti.

„Tai tam tikra prasme galima sau leisti visai kitokį elgesį nei pavasarį. Kada tikrai žinių buvo nedaug, tada buvo prasminga užsidaryti ir neleisti virusui išplisti viduje. Nes jei jis tuo metu būtų išplitęs, kai įstaigos buvo nepasiruošusios, neaišku buvo kaip reaguoti, tai buvo pražūtinga“, – šalių pasiruošimą vertino A. Veryga.

Jis priminė ir psichologinį žmonių nuovargio aspektą.

„Visuomenė yra pavargusi nuo tam tikrų priemonių. Per tą laiką buvo galima sukurti daug įvairių sąmokslo teorijų, kurios sėja tam tikras abejones visuomenėje. Priemonės tam tikros įvestos jų nėra prasmės įvesti, jei jų niekas nesilaiko. Svarbu, kad žmonės suprastų, kas čia vyksta. Tai, matyt, kad valstybės įeina į skirtingas startines pozicijas“, – Delfi kalbėjo A. Veryga.

Vakcinos kainuotų per 100 milijonų eurų

Prezidentūra praėjusią savaitę oficialiai pranešė, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio dėl vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo neįvyks. Premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad sprendimai vis tiek bus priimti dar šią savaitę.

Ministras A. Veryga teigė, kad sprendimą dėl vakcinų pirkimų šią savaitę turėtų priimti Vyriausybė.

„Apsispręsti galutinai teks Vyriausybei, nes tai susiję su piniginiais įsipareigojimais, niekas kitas tų pinigų nepaskirs. VGT, lieku prie savo nuomonės, aukščiausiam šalies vadovui reikėtų tą situaciją žinoti. (…) Yra kaip yra, tikrai keista, kad taip atsitiko. Bet Vyriausybė tuos sprendimus turės priimti, tuo labiau, kad jie ateina vienas paskui kitą – siūlymai dėl naujų vakcinų, dėl jų šalims reikia apsispręsti“, – sakė jis.

Vakcina / DELFI nuotr.

Pašnekovas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys lėmė norą šaukti šį posėdį.

„Yra įvairiausių rizikų, pirmiausia – vakcinų kūrėjų yra nemažai, pats principas įsigijimo yra įdomus. Savotiškai gerai, kad Europos Komisija (EK) ėmėsi tokio bendro pirkimo mechanizmo ir šalims yra paskaičiuotas bendras principas – kiek šaliai sukurtos vakcinos galėtų tekti.

Mažiau konkrečios vakcinos pirkti negali, galima nebent daugiau. Vakcinų dabar yra bent 7, kurios yra aktyviai vystomos. Kuri iš jų bus perspektyvi, kuri ne, tai ir yra klausimas. Ir šalys labai skirtingai apsisprendžia, kokią proporciją skirti ar visas jas įsigyti. Problematiškiausia čia yra tai, kad joks ekspertas jokio atsakymo neduos“, – apie sudėtingiausią aspektą kalbėjo ministras.

A. Veryga apgailestavo, kad šalies vadovas bėga nuo šio susitikimo.

„Šis klausimas yra politinis, jis nėra ekspertinis, sveikatinis. (…) Tai yra tam tikras strateginis sprendimas, kaip elgtis su tuo vakcinų krepšeliu. Dėl to ir reikėjo tokio susitikimo, labai gaila, kad nuo jo yra bėgama. Niekas nesiruošia nusipurtyti atsakomybės, bet manau, kad šalies vadovas privalo žinoti, kokia yra situacija“, – savo poziciją dėstė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad šis klausimas ir noras sušaukti VGT nėra susijęs su skaidrumo klausimais – „juk neturime abejonių EK, kad ten kažkas labai neskaidriai vyktų“.

Pašnekovas įvardijo ir galimą vakcinų kainą.

„Bendra suma, jeigu kalbėti apie visas vakcinas, yra gerokai daugiau kaip 100 milijonų eurų“, – Delfi pirmadienio rytą sakė A. Veryga.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune ir dar septyniose savivaldybėse skelbiamas karantinas

Kauno klinikose įsiplieskęs koronaviruso židinys pareikalavo pirmosios gyvybės

Išmanūs namų įrenginiai – kiekvieno poreikiams

Per parą Lietuvoje – 766 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar du žmonės

Kauno „Regitroje“ – penktasis koronaviruso atvejis

Kuriems politikams užsiveria Seimo durys?

A. Veryga piktinasi „Žalgirio“ rungtynėmis: netrukus gali būti priimti ribojimai visai Lietuvai

Liberalų sąjūdis į ministrus siūlo S. Kairį: Kauno meras gali netekti patarėjo (papildyta)

V. Matijošaitis pasisakė apie rinkimų rezultatus: sveikinu laimėtojus

Į raudoną zoną patenka ir Kaunas: Vyriausybei apsisprendus karantinas gali įsigalioti dar šią savaitę