Susidūrimų su vilkai daugėja. Jei anksčiau pilkieji tik kėsindavosi į avis ir ožkas, dabar jie nebebijo susigrumti ir su žmonėmis. Specialistai suskaičiavo, kiek šiuo metu Lietuvoje galėtų lakstyti pilkųjų plėšrūnų.
„Solidžiame JAV žurnale ką tik buvo išspausdintas straipsnis, kuriame suskaičiuota, kiek Lietuvoje gali būti vilkų. Tai ne Aplinkos ministerijos užsakytas tyrimas. Mokslininkai iš miškuose stovinčių registratorių paėmė duomenimis ir suskaičiavo, jog pas mus turi būti iki 600 pilkųjų“, – dėsto gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir sako, kad iki šiol valdininkai įvardindavo, jog pas mus gyvena 300–400 pilkųjų.
Kitas vertinimas, kuriuo galima remtis, tai šeimų skaičiavimas. Lietuvoje priskaičiuojama 100 pilkių šeimų. Kiekvienoje vidutiniškai 5–8 gyvūnai. Pasak gamtininko, tai rodo, kad mūsų plėšrūnų populiaciją stipri, galbūt per didelė.
„Mums padėti gali ne tik medžioklė. Šiandien svarbu sugalvoti, kaip vilką priversti sugrįžti į mišką. Tai svarbus civilizuoto pasaulio uždavinys“, – dėsto S. Paltanavičius.
Kornelijus Alekna, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas sako, kad mėginti nušauti vilką, kuris susikovė su ūkininku neverta. Žvėris per vieną naktį bus nubėgęs keliasdešimt kilometrų ir, davus leidimą, medžiotojai nušaus ne tą pilkį, kuris kėsinosi į avį ar ožką.
„Ūkininkams, kurie augina avis ar ožkas turėtų rimčiau saugoti savo gyvūnus. Elektrinis piemuo vilkui ne kliūtis. Tačiau vilko medžiojimas kraštutinė priemonė. Reikia geriau saugoti savo gyvūnus“, – pripažįsta K. Alekna ir siūlo pasižiūrėti, kaip zoologijos sode laikomi šie gyvūnai. Jie aptverti aukšta tvora ir nėra galimybės prasikasti pro ja. Kita apsaugos priemonė – stambūs šunys, kurie gali atbaidyti žvėrį ir, jei reikia, su juo susigrumti.
S. Paltanavičius pastebi, kad elektrinis piemuo tiesiog neleidžia aviai ar ožkai išeiti iš aptvaro ir tai neturėtų nuraminti net pačio ūkininko.
Pasak S. Paltanavičiaus, vilkas migruojantis gyvūnas ir jei mes pradėsime jų daugiau medžioti, bus pati didžiausia klaida. Mums svarbu pasiekti, kad žvėris jaustų pavojų, tai jo gyvenimas. Jam reikia žinoti, kad žmogaus aplinka jam pavojinga ir svetima. Taip istoriškai susiformavo mūsų santykis. Kai šis santykis pasikeičia, turime bėdų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
