Kauniečių apklausa: baimingai stebi koronaviruso skaičius, bet labiausiai gąsdina ne liga

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kokių pasekmių Covid-19 pandemijos akivaizdoje labiausiai bijo kauniečiai? Pasiteiravus miesto gatvėse sutiktų atsitiktinių praeivių aiškėja, jog baimę užsikrėsti naujuoju virusu nustelbia galimas grįžimas prie suvaržymų. Jaunimas, moksleiviai ir studentai minėjo nenorintys grįžti prie nuotolinio mokymo, ši problema aktuali ir vaikus auginantiems vidutinio amžiaus kauniečiams. Senjorai sakė tiesiog stebintys situaciją, paisantys saugos reikalavimų, gyvenantys ne taip aktyviai, tad infekcijos turėtų išvengti.

Senjorai baimės nejaučia, panika pasikartoti neturėtų

Lietuvoje didėjant naujų susirgimų Covid-19 skaičiui, žmonių baimę susirgti šia liga nustelbia nerimas dėl ateities. O tiksliau, dėl nepatogumų, kuriuos galėtų sukelti apribojimai, jeigu naujojo viruso plitimo mastai nesiliaus didėję.

Tokias išvadas galima daryti apibendrinus Kauno gatvėse kalbintų žmonių nuomones. Tiesa, skirtingo amžiaus respondentai nurodė jiems aktualias problemas, minėjo nepatogumus, su kuriais jau teko susidurti karantino metu.

„Aš jau nieko nebijau. Prieš nepilną mėnesį vyrą palaidojau, tad man gyvenimas jau baigtas. O viskas bus taip, kaip Dievas duos“, – sakė Laisvės alėjoje, prie Kauno savivaldybės sutikta 73 metų kaunietė.

Paveldėjimo dokumentus tvarkanti senjorė užsiminė, kad dėl viruso grėsmės pakitus valstybės institucijų darbo tvarkai, viskas vyksta nepaprastai lėtai. Esą anksčiau formalumai buvo sutvarkomi nepalyginamai greičiau. „Tai mane pribaigs greičiau, nei tas virusas“, – ironizavo garbaus amžiaus moteris.

Savo augintinį vedžiojęs pensininkas minėjo su nerimu stebintis kasdienę informaciją apie užsikrėtusiųjų skaičių, tačiau panikai nepasiduodantis.

„Žinoma, tam tikro nerimo yra, niekas nežino, kaip čia viskas bus. Tačiau išgyvenome karantiną, tą paniką, kai žmonės masiškai pirko konservus ir kruopas. Ar reikėjo taip elgtis? Maisto produktų nepritrūkome, jų buvo visose parduotuvėse ir visiems užteko. Dėl to jau kiek ramiau, tokia panika, kokia buvo, tikrai neturėtų pasikartoti“, – sakė 67 metų pašnekovas.

Paklausus, ar priklausydamas rizikos grupei pats nebijo užsikrėsti naujuoju virusu, kaunietis minėjo gyvenantis gana pasyviai, tad galimybės užsikrėsti nėra itin didelė.

„Aš jau pensijoje, nebedirbu, tai ir užsikrėsti galiu nebent nuo artimųjų. Bet čia jų mažai likę, vaikai užsienyje“, – sakė kaunietis.

Jaunimas nieko nebijo, bet grįžt prie nuotolinio mokymo nenori

Kokiomis nuotaikomis gyvena Kauno jaunimas – moksleiviai ir studentai? Panašu, kad labiausiai juos baugina tai, kad didėjant susirgimų skaičiui vėl gali tekti grįžti prie nuotolinio mokymo. Tai minėjo visi Laisvės alėjoje sutikti pašnekovai.

„Yra rizikos grupė ir yra jaunesni žmonės. Aš priklausau jaunesniems, todėl tokios baimės nejaučiau. Tenka labiau susirūpinti dėl savo šeimos, artimųjų, kurie šiai rizikos grupei priklauso“, – sakė 17-metis moksleivis.

Anot pašnekovo, kasdieniniame gyvenime labai nenorėtų dėl didėjančių susirgimų skaičiaus vėl grįžti prie nuotolinio mokymosi. „Iš tikrųjų šitas dalykas labai nepatinka, nes trūksta gyvo mokymo“, – sakė moksleivis.

Jo bendraamžė sakė nieko nebijanti, tačiau minėjo tikrai nenorinti grįžti prie nuotolinio mokymo. „Mes ir taip per mėnesį vieną savaitę mokomės nuotoliniu būdu. Tai nieko gero“, – sakė paauglė.

„Jeigu nuotolinis mokymas bus, tai nieko nepadarysi. Aišku, jis kelia tam tikrų nepatogumų: atrodo aptingsti, nesinori mokytis, trūksta motyvacijos“, – minėjo studentiško amžiaus kaunietė.

Nuotolinis mokymas baugina ir moksleivių tėvus

Panašu, jog perspektyva naujajam virusui plintant švietimo įstaigose vėl grįžti prie nuotolinio mokymo, ne itin žavi ne tik moksleivius ar studentus, bet ir mokyklinio amžiaus vaikus auginančius kauniečius.

„Per karantiną patyriau, ką reiškia nuotolinis mokymas ir tikrai nenoriu, kad tai pasikartotų. Bent jau žemesnių klasių vaikus galėtų mokyti mokyklose, nes namų sąlygoms jiems tai daryti sunku, kenčia ir tėvai“, – sakė du pradinukus auginantis kaunietis.

Vyras minėjo karantino metu dirbęs iš namuose, rengęs pastatų vidaus instaliacijos projektus, tad dviejų vaikų buvimas šalia, ypač, kai jiems tekdavę reguliariai aiškinti užduotis, jį gerokai varginęs.

„Nukenčia ir tiesioginis darbas. Jį tekdavo daryti ir vėlai vakare, naktimis, kai šeima užmigdavo. Tikrai nenorėčiau, kad prie tokių sąlygų vėl reikėtų grįžti“, – sakė kaunietis.

Finansininke dirbanti moteris antrino šiai nuomonei. Jos vertinu, nuotolinis mokymas galėtų būti įvestas tik izoliuojant vieną ar kelias klases, kai nustatomas užsikrėtimo atvejis. Anot jos, visuotinis nuotolinis mokymas sukelia didelių sunkumų tėvams, nes reikia ne tik prižiūrėti atžalas, bet ir dirbti.

„Tėvams reikia dirbti savo darbus, o vaikams būtina socializuotis. Aišku, bus, kaip bus. Belieka saugoti save ir šeimą, rūpintis artimaisiais“, – sakė kaunietė.

Labiausiai bijo rudeninių susirgimų

Viename didžiųjų vaistinių tinklų dirbanti kaunietė, paklausta, kokių augančio sergamumo Covid-19 padarinių bijanti, atkreipė dėmesį į jos vertinimu grėsmingą tendenciją.

„Dirbu vaistinėje ir matau, kokių susirgimų ima daugėti. Dabar žmonės jau pradėjo sloguoti, didėja peršalimo simptomų. Patirtis sako, kad tokių susirgimų ateityje tik daugės. Tai nieko nuostabaus, visa tai būdinga kiekvienam rudeniui. Bet dabartinėje situacijoje, šie simptomai gali reikšti visai ką kita“, – sakė kalbinta farmacininkė.

Anot pašnekovės, atšalus orams ir ėmus daugėti sergančių peršalimo ligomis, plintant viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, šių susirgimų simptomai analogiški tiems, kurie jaučiami užsikrėtus Covid-19.

„Ar medikai tinkamai pasiruošę nustatyti, kuo žmogus serga, ar tai Covid-19, ar ne? Nes tokių žmonių tik daugės. Aišku, darbe irgi nėra labai smagu, kai tenka bendrauti su peršalimo simptomus jaučiančiais žmonėmis“, – svarstė farmacininkė.

Nerimą kelia ir situacija užsienio šalyse

Nuolatos besikeičianti epidemiologinė situacija gali kaip reikiant sujaukti darbo planus. Tai sakė užkalbinti du pusamžiai vyrai.

Jie sakė po trijų savaičių turintys vykti į vieną Skandinavijos šalių montuoti ir derinti įrangą rekonstruojamoje gamykloje. Tačiau, ar pavyks išvykti, kokiomis sąlygomis teks gyventi, kas laukia grįžus – jie net nenumanantys.

„Ten rimtas objektas, darbai ir terminai suplanuoti. O kaip viskas bus, sunku pasakyti. Ne mes vieni esame tokioje situacijoje, daug pažįstamų, kurie komandiruotėse užsienyje dirba nežino ar išvažiuos , kaip ir kada paskui galės sugrįžti. Nes situacija keičiasi ne tik Lietuvoje, kitos šalys irgi ribojimus visokius įveda“, – svarstė kauniečiai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno klinikose įsiplieskęs koronaviruso židinys pareikalavo pirmosios gyvybės

Išmanūs namų įrenginiai – kiekvieno poreikiams

Per parą Lietuvoje – 766 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar du žmonės

Kauno „Regitroje“ – penktasis koronaviruso atvejis

Kuriems politikams užsiveria Seimo durys?

A. Veryga piktinasi „Žalgirio“ rungtynėmis: netrukus gali būti priimti ribojimai visai Lietuvai

Liberalų sąjūdis į ministrus siūlo S. Kairį: Kauno meras gali netekti patarėjo (papildyta)

V. Matijošaitis pasisakė apie rinkimų rezultatus: sveikinu laimėtojus

Į raudoną zoną patenka ir Kaunas: Vyriausybei apsisprendus karantinas gali įsigalioti dar šią savaitę

Lietuvoje įsigalioja nauji ribojimai: 12-oje savivaldybių – karantinas