Vakcinos nuo koronaviruso dar nėra, bet Lietuva jau blaškosi: kyla didelė rizika

Asociatyvi / V. Balkūno nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar rugpjūtį džiaugsmingai pranešė, jog Lietuva sudarė sutartį dėl vakcinų nuo Covid-19 įsigijimo, kai šios bus sukurtos. Vis dėlto per mėnesį džiugesys išblėso. Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę purtant skandalui dėl greitųjų testų pirkimo paaiškėjo, kad farmacijos įmonė „AstraZeneca“, iš kurios Lietuva esant galimybei yra pareiškusi norą įsigyti 1,8 mln. vakcinų nuo koronaviruso, nepasižymi geriausia reputacija.

Nors vakcinų pirkimas bus vykdomas centralizuotai per EK, atsakomybė už vakcinų panaudojimą ir „bet kokią“ žalą tektų pačioms valstybėms.

Lietuva su EK, kaip ir kitos šalys, yra sudariusi susitarimą, kuriuo EK suteikti įgaliojimai šalių vardu sudaryti išankstinę sutartį su vakcinų gamintojais. Pirmąją tokią išankstinę sutartį dar rugpjūčio pabaigoje EK pasirašė su farmacijos milžine „AstraZeneca“, pagal kurią Lietuva gavo teisę įsigyti 1,8 mln. vakcinų dozių.

Ir nors tuomet tokį poreikį EK išreiškė Vyriausybė, toliau savarankiškai žaisti „katės maiše“ pirkimo nebenori ir ragina į klausimo sprendimą įsitraukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), kuriai priklauso Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Tačiau panašu, kad Prezidentūra šiame žaidime dalyvauti taip pat nenori ir aiškina, jog tokiu būdu A. Veryga tiesiog purtosi atsakomybės.

Tiek vakcinų užtektų tik 30 proc. populiacijos

Nieko keisto, kad sprendimas dėl vakcinos įsigijimo niekam neatrodo patrauklus politinis kąsnis. Pasaulio mokslininkai iki šiol neįkando mįslės, kada ir kuriam laikui susiformuoja persirgusių koronavirusu žmonių imunitetas. Kaip rašo portalas „Business Insider“, apibendrinus skirtingus iki šiol šia tema atliktus tyrimus, stiprėja hipotezė, jog antikūnai praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui žmogaus organizme gali tiesiog išnykti.

Tai iš dalies patvirtina ir vakcinas bandančių sukurti farmacijos kompanijų klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, „BioNTech-Pfizer“, su kuria EK irgi yra sudariusi išankstinę sutartį dėl vakcinų įsigijimo, atlikdama bandymus su savanoriais juos skiepija net trimis dozėmis kas tris savaites.

„Ankstyvieji tokių bandymų duomenys parodė, kad po dviejų dozių imuninės reakcijos atsakas tampa daug stipresnis, o „Pfizer“ tyrėjai praėjus savaitei po antrosios dozės stebėjo didžiausią virusą neutralizuojančių antikūnų kiekį“, – rašo „Business Insider“.

Vakcina / DELFI nuotr.

Įdomu tai, kad EK yra paskelbusi, jog išankstinės sutartys šiuo metu yra sudarytos su šešiomis farmacijos įmonėmis. Vis dėlto Lietuva kol kas garsiai pranešė tik apie tai, kiek vakcinų ketintų įsigyti iš minėtos „AstraZeneca“. Neaišku, ir kodėl pirkti iš šios įmonės Lietuva norėtų būtent 1,8 mln. vakcinų.

Iš pradžių A. Veryga aiškino, jog EK skaičiuodama pagal gyventojų skaičių vakcinų dozes šalims skirsto proporcingai. Tačiau kaimyninė Estija yra nurodžiusi, kad iš to paties gamintojo galėtų įsigyti tiek dozių, kiek šalyje yra gyventojų.

Kaip „Delfi“ aiškina farmacijos teisės ekspertė, advokatė ir Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė Rūta Pumputienė, pati šalis EK turi nurodyti, kiek vakcinų jai reikia, o iš konkretaus pirkimo dozių kiekis šaliai būtų ribojamas tik tuo atveju, jei ji nuspręstų įsigyti jų neadekvačiai daug. Kitaip tariant, jei nuspręstų susigrobti visą produkciją. Anot R. Pumputienės, kol kas Lietuvos išreikštas poreikis vakcinoms iš tiesų yra labai mažas.

„Pagal šias išankstines sutartis yra nuspręsta, kad šalys, kurios prisijungė prie bendro pirkimo, gaus tokį kiekį, kokį pati nurodė EK kaip savo poreikį ir iš tų gamintojų, su kuriais sudarytos sutartys; tačiau žinoma, tas poreikis, jei jis yra šalies nurodomas labai didelis, EK yra apribojamas ir proporcingai skirstomas pagal jų gyventojų skaičių.

Beje, įdomus faktas – pvz., Lietuva, turėdama daugiau kaip 2,7 mln. gyventojų, nurodė, kad pirks 1,861 mln. vakcinos dozių, kai tuo metu Estija, turėdama 1,3 mln. gyventojų, nusprendė pirkti net 1,330 mln. dozių. Jei vienam žmogui reikės 2 dozių, išeina, kad Estija nusprendė įsigyti vakcinos, užteksiančios 50 proc. savo šalies gyventojų, kai Lietuva pateikė EK poreikį įsigyti tik apie 30 proc. savo šalies gyventojų“, – apie situaciją kalbėjo R. Pumputienė.

Kad minėtų 1,8 mln. vakcinos dozių pakaktų tik 30 proc. šalies gyventojų „Delfi“ patvirtino ir A. Veyga. Tiesa, dar liepos pabaigoje Vyriausybė buvo viešai paskelbusi, jog nuspręsta EK teikti prašymą dėl bent 70 proc. populiacijos skiepijimui reikalingo vakcinų dozių skaičiaus. Ar toks prašymas jau pateiktas ir kokius kiekius vakcinos Lietuva galėtų įsigyti bei iš kokių gamintojų – neskelbta.

Galbūt būtent todėl šį klausimą S. Skvernelis ir norėjo aptarti VGT.

Sunerimo dėl reputacijos

Apie tai, kad sprendimas dėl vakcinų pirkimo turėtų būti priimamas aukščiausių šalies vadovų lygiu, premjeras S. Skvernelis pradėjo kalbėti dar rugsėjo pradžioje. Jis teigė, kad kyla klausimų dėl minėtos „AstraZeneca“ kompanijos reputacijos.

Tuomet jis aiškino, kad Vyriausybė prašė informacijos apie minėtą vakcinos kūrėją iš įvairių institucijų – Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat ir specialiųjų tarnybų, ir pateikta informacija yra dviprasmiška.

Pasak jo, viena iš specialiųjų tarnybų atsakė, jog apie įmonę neturi jokių duomenų.

„Kita tarnyba atsakyme atkreipia mūsų dėmesį apie tą konkrečią įmonę, kad yra duomenys, kad 2011 metais vienoje iš valstybių tai įmonei dėl galimo kyšininkavimo yra pareikšti įtarimai už atitinkamą laikotarpį. Toliau yra duomenys, kad dar vienu laikotarpiu įmonė platino vaistus, kurie nebuvo veiksmingi“, – pasakojo premjeras.

Saulius Skvernelis / DELFI nuotr.

Vis dėlto pati Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) „Delfi“ išsakė poziciją, jog neabejoja EK vykdoma centralizuota viešųjų pirkimų procedūra. Kaip teigiama VPT atsakymuose, svarbiausia, kad Lietuvos sprendimų dėl vakcinos priėmime nedalyvautų su atitinkamais gamintojais susiję asmenys.

„Manytume, kad vien tai, jog visų (ne tik Lietuvos) šalių narių vardu derasi Europos Komisija, yra pakankamas procedūros skaidrumo garantas. Nacionaliniame kontekste, manytume, svarbu būtų užtikrinti, kad sprendimų priėmime dalyvaujantys asmenys nebūtų susiję su atitinkamais gamintojais ir negautų iš jų ar kitų tarpininkų jokio atlygio „už tarpininkavimą“, – rašoma VPT atsakymuose.

Tad kodėl būtent dabar S. Skvernelis nusprendė kreiptis į VGT ir pati Vyriausybė negali nuspręsti, kiek vakcinų iš kokių gamintojų norėtų įsigyti, kaip tai buvo padaryta „AstraZeneca“ atveju? Kaip raštu pateiktuose atsakymuose „Delfi“ teigia A. Veryga, toks poreikis kilo dėl ilgėjančio galimų gamintojų sąrašo.

„Todėl, kad vakcinų gamintojų, su kuriais EK derasi, yra ne vienas. Preliminarias sutartis EK sudarys su visais labiausiai pažengusiais ir didžiausią potencialą įrodžiusiais gamintojais. Na, o iš kurio gamintojo vakcinas įsigyti, spręsti jau turės valstybės narės individualiai, įskaitant ir Lietuvą. Jei norime užsitikrinti veiksmingos vakcinos įsigijimą, turime maksimaliai diversifikuoti įsigyjamų vakcinų portfelį, o tai pareikalaus didelių finansinių įsipareigojimų.

Naujai kuriamos vakcinos įsigijimas – svarbus strateginis klausimas, apimantis ne tik vidaus, bet ir užsienio politiką. Tad į dialogą siekėme įtraukti aukščiausius valstybės vadovus. Labai gaila, kad taip neįvyko. O Prezidento patarėjo pateikti argumentai – silpnoki ir be rimtos argumentacijos. Ypač turint omeny, kad jis net nepanoro susipažinti su slapta informacija, kurią turi Lietuva, dėl naujai kuriamos vakcinos įsigijimo“, – teigia A. Veryga.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

Su slapta medžiaga susipažinti nemato reikalo

Vis dėlto pati Prezidentūra nemato jokio reikalo įsitraukti į šį procesą. Kaip matyti iš A. Verygos paviešintų dokumentų, SAM prezidentūrai, o konkrečiai prezidento patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Dariui Kuliešiui pateikė slaptus dokumentus, kurie turėjo pagrįsti vakcinos pirkimo klausimo svarstymą VGT būtinumą.

Tačiau D. Kuliešius nepasirašė konfidencialumo deklaracijos, kuri būti leidusi susipažinti su pateikta slapta medžiaga, ir nurodė, kad pateikiami dokumentai nėra pagrindas VGT darbotvarkei. Paklaustas, ar susipažino su patekta informacija ir ar tokią galimybė turėjo prezidentas Gitanas Nausėda, D. Kuliešius raštu „Delfi“ pateikė tokį atsakymą.

„SAM pateikė dokumentus apie konkretaus viešojo pirkimo vykdymo procedūras, techninius reikalavimus vakcinai. Valstybės gynimo taryba nėra viešųjų pirkimų komisija, todėl jai nagrinėti techninių specifikacijų nėra reikalo.

Prezidentas yra nuolat informuojamas apie COVID-19 vakcinos įsigijimą, jam teikiama svarbiausia informacija. Tačiau konkretaus pirkimo procedūros, vakcinos parinkimas ir reikiamas jos kiekis yra sveikatos apsaugos ministro atsakomybė“, – teigė D. Kuliešius.

Darius Kuliešius / DELFI

Kad su medžiaga jis nesusipažino, patvirtino ir „Lietuvos ryto“ televizijai. Anksčiau prezidento patarėjas pareiškė, kad A. Veryga kratosi savo atsakomybės, nenorėdamas priimti sprendimų dėl vakcinos.

Anksčiau abejones dėl vakcinų pirkimo klausimo įtraukimo į VGT darbotvarkę yra išsakęs ir pats G. Nausėda.

„Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad Valstybės gynimo taryba sprendžia strateginius gynybos klausimus, todėl prašysiu ir lauksiu argumentuoto pateikimo, kokie argumentai lemia, kad šitie klausimai būtų svarstomi Valstybės gynimo taryboje. Mano įsitikinimu, gamintojo pasirinkimas, COVID-19 vakcinos pasirinkimas turėtų pirmiausia būti diskutuojamas su sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos sistemos ekspertais. Šitie klausimai ten galėtų būti sprendžiami“, – interviu BNS yra sakęs G. Nausėda.

„Delfi“ primena, kad kovo mėnesį VGT klausimą dėl koronaviruso keliamų grėsmių yra aptarinėjusi.

Sunkiai įkandamas uždavinys

Iš „Delfi“ gautos informacijos panašu, kad ir pats pirkimo procesas Lietuvai kol kas sunkiai įkandamas uždavinys. Anot A. Verygos, kiekviena šalis gali individualiai nuspręsti, ar pirkti visas vakcinas, ar įsigyti jas tik iš kai kurių gamintojų bei kokius kiekius pirkti.

„Valstybės narės turi apsispręsti dėl konkretaus gamintojo kuriamos vakcinos įsigijimo, pagal EK parengtos išankstinės pirkimo sutarties sąlygas. Jei sąlygos netenkina, valstybės narės turi prisiimti visas rizikas ir iš konkrečios vakcinos pirkimo pasitraukti. Kainų perskaičiavimas į mažesnę pusę šiame mechanizme nenumatytas. Be abejo, tai didelės ir sunkiai valdomos rizikos“, – tikina A. Veryga.

Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius kalba apie kitokią procedūrą. Jo teigimu, su visomis farmacijos bendrovėmis EK derasi visų valstybių vardu.

„Su farmacijos bendrovėmis ES derasi vienu balsu – derybas vykdo jungtinė derybų grupė, kurią sudaro Europos Komisijos ir šešių valstybių narių atstovai. Šiai derybų grupei mandatą derėtis visos ES vardu yra suteikusios visos ES valstybės. Ši jungtinė derybų grupė konsultuojasi su savo valdančiąja taryba, kurią sudaro visų 27 ES valstybių atstovai. Pagal ES vakcinų strategiją ES valstybės įsipareigojusios nepradėti paralelinių derybų su bendrovėmis, su kuriomis deramasi ES lygmeniu.

Vakcinų kūrimas finansuojamas ES priemonės – vadinamosios Skubios paramos priemonės – lėšomis“, – aiškino A. Pranckevičius.

Arnoldas Pranckevičius / DELFI nuotr.

Kaip vakar skelbta, siekdamas paspartinti vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos kūrimą, Lietuvos Ministrų Kabinetas sutiko skirti 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Skubios paramos priemonės (ESI) fondui.

Pasak A. Pranckevičiaus, sukūrus vakciną už jos įsigijimą turės sumokėti pačios šalys.

„Sukūrus veiksmingą ir saugią vakciną, jos įsigijimo išlaidas apmokės pačios valstybės narės. Vakcinų skaičius, kurį gali įsigyti kiekviena ES valstybė, priklausys nuo gyventojų skaičiaus“, – komentavo jis.

Tiesa, pats Briuselis pripažįsta, kad dabar vykdomas procesas – išties labai rizikingas.

„Nors bus imtasi rizikos mažinimo priemonių, pavyzdžiui, į investicinį portfelį įtraukti įmones, vakcinai kurti taikančias skirtingas technologijas, nesėkmės tikimybė yra didelė. Yra labai reali rizika, kad nė viena iš remiamų potencialių vakcinų nebus sėkminga“, – rašoma ES vakcinų nuo COVID-19 strategijoje.

Be to, Komisija jau yra pabrėžusi, kad atsakomybė už vakcinos naudojimą ir bet kokią žalą, numatytą konkrečiose išankstinėse sutartyse, teks pačioms narėms.

„Nors už pirkimo procesą ir sudarytas išankstines pirkimo sutartis bus atsakinga Komisija, atsakomybė už vakcinos naudojimą, įskaitant bet kokį žalos atlyginimą pagal konkrečią išankstinę pirkimo sutartį, teks perkančiosioms valstybėms narėms“, – rašoma strategijoje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Naujojo Kauno policijos vadovo tikslas: žmonės turi jaustis saugūs net ir nematydami pareigūno

Paskutinę minutę atšauktas J. Jankevičiaus šou Kaune - žymusis vedėjas saviizoliacijoje

Seime nerimsta diskusijos dėl kanapių produktų įteisinimo

Prezidentūroje nustatytas dar vienas koronaviruso atvejis

Skaudi avarija Šilainiuose: smarkiai suknežinti „BMW“ ir „Škoda“ automobiliai

Dalis Lietuvos universitetų pereina prie nuotolinio mokymo

Kauno verslui – pirmasis salonas Lietuvoje

SAM patikslino registracijos taisykles prekybos centruose

Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą diskusiją Kaune

A. Veryga neabejoja, kad į raudonąjį sąrašą netrukus pateks dauguma didžiųjų savivaldybių