Antradienio popietę Servitutų gatve žygiuojantys praeiviai galėjo netyčiom nugirsti iš vieno kiemo besiveržiančius džiazo garsus ir puikiai žinomus balsus. Prodiuserio ir kompozitoriaus Gedimino Zujaus namuose vėl atvertas „Šančių kultūros kiemas“ – tiesa, šįkart ne taip plačiai, kaip įprasta. Čia susirinkę garsūs atlikėjai leidosi į avantiūrą, kurios rezultatą jau greit galės išvysti visi kauniečiai.
G. Zujus smagiai kaitinant saulutei savo kiemo vartus Aukštuosiuose Šančiuose atidarė jau trečius metus iš eilės. Dėl COVID-19 situacijos antradienį muzikantai greta prodiuserio šeimos namo neskubriai būrėsi į uždarą vakarą.
Bičiulio kvietimą mielai priėmusių Kastyčio Kerbedžio, Merūno Vitulskio, Edmundo Kučinsko, Veronikos Povilionienės, Egidijaus Sipavičiaus, Stepono Januškos, Aro Vėberio, Aleksandro Ivanausko-Faros, Gintaro Stankūno, Sauliaus Šiaučiulio, Gintaro Šulinsko pasirodymai bus įrašyti, o improvizuotas koncertas netrukus turėtų pasiekti kauniečių ausis ir akis.
Planus pakoregavo pandemija
Renginio šeimininkas G. Zujus „Kas vyksta Kaune“ pripažino, kad trečiąkart organizuojamas „Šančių kultūros kiemas“ kiek pridarytas, kadangi yra karantino grėsmė, niekad nežinai, kaip pasisuks susirgimų skaičiai: „Jie grėsmingai didėjantys, nežinojome nė koks oras bus, galėjo prapliupti lietus, privertęs mus keltis vidun ar spiestis kokioje nors palapinėje. Negalėjome rizikuoti.“
Kadangi šį kartą festivalis be publikos, dėstė pašnekovas, kilo idėja džiazu paremti kolegas menininkus Baltarusijoje, tačiau pagrindinė mintis – atlikėjams pasirodyti kitaip, ką jie gali padaryti, bet tai retai kas temato. Antradienį, svarstė G. Zujus, turėtų sužibti visiškai nauji E. Kučinsko, M. Vitulskio, K. Kerbedžio amplua.
„Matysime, kas susirinks. Viskas ištisai bus filmuojama, rezultatas po to paviešintas „Šančių kultūros kiemo“ „Facebook“ puslapyje. Manau, kad kai kurie atliks labai žinomus gabalus, o tie, kurie arčiau džiazo, matyt, improvizuos. Viskas spontaniškai. Ovidijus (Vyšniauskas – „Kas vyksta Kaune“), tiesa, parašė, kad neatvažiuos. Kiti turėtų atvažiuoti, bet žvaigždžių gyvenimas nežinomas“, – prieš nuskambant pirmiesiems garsams šyptelėjo G. Zujus.
Sutiko daug negalvoję
Grupės „Studija“ vairininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas Steponas Januška teigė, kad šiandien Šančiuose vyksta muzikinė avantiūra gerąja prasme.
„Čia yra staigmena ir man pačiam nežinia, kaip viskas vyks, nes atvažiavau pirmą kartą. Kiek išgirdau iš Gedimino Zujaus, panašus suvažiavimas darytas ir pernai. Šiemet jis man pasakė tik vieną sakinį – „atvažiuok“. Ir atvažiavau, dabar žiūriu, kas dar susirinko“, – „Kas vyksta Kaune“ pasakojo S. Januška, pripažinęs su G. Zujumi dažniau susitinkantis įrašų studijoje.
Džiazui, samprotavo vokalo specialistas, kartais nereikia išankstinio pasiruošimo: „Viens, du, trys, keturi – startuojam. Manau, kad kiekvienas atlikėjas turi ne tik savo stilių, bet ir muzikinį skonį, muzikinę drąsą bei pats sprendžia, lipti į sceną ar ne. Jeigu būdamas solidaus amžiaus ir ypatingos patirties nuspręs, kad jam geriau pasėdėti ir pabendrauti su bičiuliais, tai nieko blogo.
Džiazas yra laisvė – aš galvoju, kad niekas nėra įpareigotas, įtrauktas į programą. Atskiri numeriai paliktomis tuščiomis vietomis, o kas jas užpildys, matysime. Čia ir yra ta didžioji staigmena.“
Nustebinti pats save, rodos, buvo nusiteikęs ir K. Kerbedis, tvirtinęs nenumanantis, kas įvyks G. Zujaus kieme. „Įtariu, kad padainuosiu seniai seniai, prieš 15 metų, netyčia rastą italų dainą „Nakty“. Tai tikrai ne džiazo kompozicija, aš esu popsas, kaip sakė Andriuška Mamontovas. (…) Aš pažįstu masę žmonių, su G. Zujumi 10 metų pradirbta, jis labai daug dainų padaręs, Giedrius Litvinas mano auksinį balsą gal 20 metų įrašinėja, net nebežinau“, – paklaustas, ar nepabūgo stoti į džiazo vėžes, kalbėjo žinomas dainininkas.
K. Kerbedis atviravo labai besidžiaugiantis, kad tokie dalykai vyksta. Rusiškai, anot atlikėjo, tai būtų vadinama maždaug kapustnik, kai renkasi poetai, aktoriai. O Servitutų gatvėje susirinko muzikos pasaulio tikrieji korifėjai.
Užduotis – ne iš lengvųjų
Ilgametė kūrybinė bei asmeninė draugystė su G. Zujumi sieja ir Lietuvos estrados karalių E. Kučinską. Kartu, prisiminė atlikėjas, jie nuveikė daug darbų – Gediminas praėjusio amžiaus pabaigoje prodiusavo pačias pirmas E. Kučinsko lietuviškas dainas po ilgos pertraukos.
„Žinau, kad kiekvienais metais, panašiu metu čia būna Kauno Šančių bendruomenės suėjimai, įvairūs koncertai. Praėjusiais metais čia buvau, o šiemet mes susitikę pasikalbėjome, jis paprašė ir, atvirai pasakius, man uždavė tokią ganėtinai sunkią užduotį. Žinot, aš dainuoju lietuviškas dainas, savo kategorijai žmonių, kuriems aš patinku, kurie manęs klauso. O jis sako „pabandykim šiais metais padaryti kažką visiškai kitaip“. Padainuot ne lietuviškas dainas, o tradicines džiazo melodijas, sakykim iš Franko Sinatros ar Ellos Fitzgerald repertuaro“, – pasakojo E. Kučinskas.
Tai jam buvo nemenkas širdies skausmas, tačiau pagal galimybes pasirodymui pasiruošęs dainininkas teigė žiūrintis į šią iniciatyvą kaip į žaidimą, pasilinksminimą kolegų, draugų rate. E. Kučinskas patikino tikrai nesantis muzikos diletantas: baigė muzikos mokyklą, konservatoriją, Klaipėdos fakultete – klavišinių ir džiazo vokalo specialybes, tačiau pragyvenimui teko pasirinkti kitokį stilių.
„Tai turbūt tokiai muzikai, kurios galbūt širdis geistų, tiesiog nelieka laiko. Čia tiesiog bus toks pasižaidimas, kelios dainos visiškai kitokios stilistikos, visiškai kitokios temos. Tiesa, plataus klausytojų rato nebus, tik kolegos, toks susiėjimas, pasibuvimas čia būna kiekvienais metais“, – žurnalistams sakė estrados žvaigždė.
Gera grįžti namo
Tuo metu Šančiuose gimęs ir augęs pasaulinio garso operos solistas M. Vitulskis neslėpė savo darbus atlikęs, pasiekimus, žinių svajojantis grįžti čia. „Kad ir kiek su Erika dėl to vyksta ginčų, nes jai Šančiai siejasi su visai kitais prisiminimais, o aš esu sentimentalus. Čia yra mano kūnas, kraujas, kiek kelių nubalnota nuo Aukštųjų Šančių kalnų, kiek Žemieji Šančiai atvaikščioti, mokyklos pirmų meilių patirta.
Kažkada dalinai buvo gėda būti šančiškiu, nes ši miesto dalis siejosi su nekokiais žmonėmis ar įvykiais. Tai kaip Vilniaus Užupis – buvo toks kraštas, kur žmonės bijodavo įžengti, o dabar aukštas lygis. Galvoju, Šančiai greit irgi įgaus bohemiško, pakrantės, gero įvaizdžio, gero skonio gyvenamos vietos stereotipą“, – komplimentus žėrė M. Vitulskis.
Šančiai, pridėjo jis – miesto dalis su labai originalia istorija. Kadaise čia būta Vitulskių kaimo – kai vaikystėje atlikėjas išgirsdavo pasiūlymą skuosti iš kurio nors kiemo, juokais rėždavęs akiplėšai „tu mano kieme, aš Vitulskis dar nuo LDK laikų, mano žemės čia anksčiau negu tavo“.
„Visas kultūrinis, pramoninis gyvenimas virė Šančiuose. Šioje vietoje telkėsi viso Kauno darbo jėga, kaip ir Aleksote. Žaliakalnyje gyveno visa aukštuomenė, susirinkdavo atsipalaiduoti, o čia žmonės dirbo. Kiekvienas rąstelis, akmenėlis yra juodu prakaitu išdirbtas. Iš šio krašto, kurio niekada nenuvertinau, yra labai iškilių, tačiau paprastų asmenybių. Tikras kaunietis nebijo pasakyti, kad jam kažkas nepatinka ar patinka, o į vilnių labai daug žmonių atvažiuoja dirbti, bet visada taip gera grįžti namo“, – šiltai nutęsė M. Vitulskis.
