Vaikystėje norėjo būti šokėja, tačiau mamos paskatinta Viktė Ažukaitė pasirinko fechtavimąsi. Šiuo žingsniu lig šiol besidžiaugianti 24–erių metų sportininkė skina pergales tarptautiniuose suaugusiųjų grupės fechtavimosi varžybose, dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, treniruoja vaikus ir siekia pagrindinio tikslo – galimybės dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
„Per pastaruosius dvejus metus teko nemažai išbandymų: dalyvavau įvairiose varžybose, sportininkų stovyklose, daug treniravausi. Ne visada viskas pavyksta – būna ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tokijo olimpinėse žaidynėse gal ir nepavyks dalyvauti, nes, jaučiu, dar trūksta patirties, bet apie kitą olimpiadą jau svajoju“, – sako V. Ažukaitė.
Profesionaliu fechtavimusi Viktę sudomino mama Rasa. Ji baigė tuometę Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar – Lietuvos sporto universitetas), dirba fechtavimosi trenere. Stebėdama mamos treniruotes V. Ažukaitė susižavėjo šia sporto šaka ir pasuko mamos keliu.
Anot Viktės, fechtavimasis, viena seniausių olimpinių sporto šakų, nėra tik paprastas taikymas į priešininką su špaga. Fechtuojantis labai svarbu geras fizinis ir psichologinis parengtumas, ištvermė. Tačiau vien fizinis parengtumas ar technikos išmanymas neužtikrina pergalių. Šioje sporto šakoje itin svarbi psichologija. Fechtuotoja pripažįsta, kad geras psichologinis parengtumas padeda nugalėti ir stipresnes varžoves.
„Tam, kad laimėtum kovą, turi gebėti greitai suvokti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus, nepasiduoti įvairioms varžovo taktinėms ir psichologinėms manipuliacijoms“, – LSU pranešime spaudai cituojama V. Ažukaitė.
Pasak Viktės, fechtuotojai teoriškai turi tris galimybes išsikovoti vietą olimpinėse žaidynėse – siekti aukščiausių pozicijų pasauliniuose suaugusiųjų reitinguose, komandinėje ir asmeninėje įskaitose bei dalyvauti žemynų atrankos turnyruose. Deja, tarptautinėse komandinėse varžybose Lietuva dalyvauja retai, tad užimti aukščiausias pozicijas komandiniame pasaulio fechtuotojų reitinge neįmanoma, o šansų pasiekti aukščiausias vietas individualiame reitinge irgi mažai.
V. Ažukaitė viliasi, kad pavyks išsikovoti vietą olimpiadoje per atrankos turnyrą. „Tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, kurios neturi gerų treniruočių sąlygų kaip stipriosios šalys – Italija, Prancūzija ir kitos, lieka tik atrankos turnyras. Tų Europos šalių, kurios irgi nepateko į žaidynes, stipriausi fechtuotojai varžosi turnyre, o jo laimėtojas gauna kelialapį į olimpines žaidynes“, – pasakoja V. Ažukaitė.
Balandžio mėnesį Madride turėjęs vykti atrankos turnyras galėjo atverti V. Ažukaitei vartus į Tokiją. Vis tik nežinomam laikui atidėtos kovos nesugriovė sportininkės siekių ir motyvacijos. „Šiuo metu daug dėmesio skiriu fiziniam ir psichologiniam parengtumui bei studijoms, nes studijuoju Lietuvos sporto universiteto Turizmo ir sporto vadybos magistrantūroje bei dalyvauju universiteto studentų atstovybės veikloje“, – artimiausiais planais dalijasi pirmąja Lietuvos fechtuotoja olimpiete siekianti tapti V. Ažukaitė.
