23 tūkst. eksponatų turintis Lietuvos aviacijos muziejus kviečia apsižvalgyti

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šalia vieno seniausių Europoje – S. Dariaus ir S. Girėno – aerodromo įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus skaičiuoja jau 30 veiklos metų ir saugo apie 23 tūkst. eksponatų. Netrukus jame užvirs rekonstrukcijos darbai, o prieš tai apsižvalgykime muziejuje, saugančiame šalies aviacijai nusipelniusių lakūnų: Stepono Dariaus, Stasio Girėno, Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio  ir kitų atminimą. 

Po muziejų žvalgomės su įstaigos vadovu Mindaugu Kavaliausku.

Beveik 4,7 tūkst. kv. m užimančiose muziejaus erdvėse galima išvysti daugiau kaip 40 skraidymo aparatų: lėktuvų, sklandytuvų, sraigtasparnių, malūnsparnių. Lauko aikštelėje išrikiuoti didelių gabaritų orlaiviai ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika.

„Lituanicos“ kopija / R. Tenio nuotr.

Bene populiariausias muziejaus eksponatas – legendinės „Lituanicos“ kopija, kurią 1982 m. kuriant Raimondo Vabalo filmą „Skrydis per Atlantą“ sukonstravo ir pagamino aviatorius Vladas Kensgaila.

Šiuo lėktuvu 1993 m. V. Kensgaila ir JAV lietuvis aviatorius Edmundas Jasiūnas nuskrido trūkstamą kelią nuo Soldino apylinkių iki Kauno, simboliškai užbaigdami S. Dariaus ir S. Girėno skrydį. Muziejuje eksponuojami lakūnų karstai, kuriuose 1933 m. jų kūnai buvo pargabenti į tėvynę.

Baltijos kelyje pabuvojęs lėktuvas „An-2“ / R. Tenio nuotr.

Kitas daug dėmesio sulaukiantis eksponatas stovi lauke – tai 1989 m. rugpjūčio 23 d. per Baltijos kelią sklidinas gėlių skridęs lėktuvas „An-2“. Istorinę dieną skrido du šios firmos lėktuvai, iš jų oreiviai ne tik mėtė gėles dalyviams, bet ir koordinavo žmonių srautus, fiksavo įvykį iš viršaus.

„Į lėktuvą „An-2“ prikrovė tiek gėlių, kad pilotas Vytautas Tamošiūnas į vidų turėjo lipti per siaurutį langelį, vadinamąją „fortkę“, – pažymėjo M. Kavaliauskas. 

Muziejuje saugomas dar vienas išskirtinis eksponatas – Antrojo Pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje sudužusio vokiečių karo bombonešio „Dornier“ variklis. 

Algirdo Kovaliūno kurtas malūnsparnis „AK-3“ / R. Tenio nuotr.

Antrajame muziejaus aukšte eksponuojami Lietuvos pokario aviacijos „vizitine kortele“ dedikuojami sklandytuvai. Jie išsiskiria įdomesniais pavadinimais: „Garnys“, „Antis“, „Uodas“, „Širšė“, „Boružė“. Beje, Broniaus Oškinio 1975 m. sukurta „Boružė“ tapo mažiausiu sklandytuvu pasaulyje.

M. Kavaliauskas pažymėjo, kad dalis sklandytuvų buvo kurti sklandyti vaikams. „Lietuva unikali tuo, kad sklandymas plėtotas ir vaikų tarpe, veikė vaikų sklandymo mokyklos. Kitose šalyse tokios laisvalaikio veiklos mažiesiems nebuvo“, – teigė M. Kavaliauskas. 

Centre – aviatoriai / R. Tenio nuotr.

Ekspozicija pasakoja Lietuvos aviacijos istorijos kūrėjo Antano Gustaičio istoriją. Jis yra beveik dešimties „ANBO“ (akronimas: „Antanas Nori Būti Ore“) lėktuvų modelių projektų autorius.

„1934 m. jo vadovaujama grupė su lėktuvu  „ANBO-IV“, skirtu žvalgybai ir bombardavimui, apkeliavo 12 Europos sostinių, iš viso įveikė apie 10 tūkst. km. Skrydis pasižymėjo tikslumu ir sklandžia organizacija. Tai buvo didelis įvykis Lietuvos aviacijos istorijoje“, – akcentavo M. Kavaliauskas.

Dar vienas garsus lakūnas – Jurgis Dobkevičius, kuris būdamas vos 25-erių sukonstravo 3 lėktuvus „Dobi“. Jo kurtas „Dobi-II“ buvo greičio rekordininkas. J. Dobkevičius pirmasis Lietuvoje, dar 1920 m., atliko „mirties kilpą” lėktuvu „Fokker D.VII“. 

Viršgarsinis reaktyvinis naikintuvas „MIG-21PF“ / R. Tenio nuotr.

„Aviacija buvo nutrūktgalvių užsiėmimas, bet kartu reikėjo ir labai daug žinių bei puikaus fizinio pasirengimo. Pasakojama, kad J. Dobkevičius su A. Gustaičiu, per pietų pertrauką tarp aviacijos užsiėmimų, valgydami pietus žaisdavo šachmatais. Tą jie darydavo be lentos, figūras ir ėjimus tiesiog įsivaizduodami mintyse!“, – pasakojo M. Kavaliauskas. 

Paskutinis muziejaus akcentas, į kurį atkreipiame dėmesį – aviamodeliuotojo Petro Motiekaičio kūriniai. Jis tituluojamas daugiausiai pasaulio rekordų pasiekusiu Lietuvos sportininku – net 16: sraigtasparnių su gumos varikliais, lėktuvų ir hidroplanų modelių klasėse.

Lietuvos aviacijos muziejaus vadovas M. Kavaliauskas / R. Tenio nuotr.

Muziejaus vadovas pažymėjo, kad sovietmečiu buvo stengiamasi pradanginti Lietuvos aviacijos istoriją ir apie 150 Kaune turėtų lėktuvų buvo sunaikinti.

Daugelis jų poligonuose buvo panaudoti kaip treniruočių taikiniai. Nuo 1990 m. muziejaus darbuotojai stengiasi atkurti aviacijos istoriją: atkūrinėja lėktuvų brėžinius, renka eksponatus ir kt. 

Rugsėjo 11 d. Lietuvos aviacijos muziejus sukvies į didelę šventę – muziejaus 30-metį. Renginio metu bus galimybė išvysti akrobatinius skrydžius, naujas parodas, sudalyvauti šiuolaikinio šokio spektaklyje, retro muzikos koncerte bei edukacijose.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Triukšmautojams ateina sunkūs laikai: planuose didesnės baudos ir veiklų ribojimas

Advokatė atsako: pora butą pirko uošvienės vardu, o dabar gali tapti benamiais

Keičiasi artimųjų lankymo tvarka: registracija, kaukės ir koronaviruso ligonių lankymas

Skaitytojai stebisi: atveskite savo vaikus pažaisti į „saugiausią“ aikštelę Kaune

Socialiniuose tinkluose plinta A. Verygą pašiepianti nuotrauka

S. Skvernelis pakomentavo kalbas apie spalio 16-ąją įvedamą karantiną

Liūties nebuvo, bet Kaunas skęsta

Gastrolės tęsiasi: ieškoma prieš dvi savaites Kaune dingusi keturiolikmetė

Koreguojama atvykimo į Lietuvą tvarka

A. Veryga ragina farmacininkus sumažinti vaistų kainas