Pastarąsias savaites Lietuvai jau tapo įprasta, kad naujai nustatomų koronaviruso atvejų skaičius kasdien perkopia dvidešimt. Apie tai, kaip valdoma COVID-19 epidemija bei kokios naujovės laukia gyventojų, antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas Aurelijus Veryga ir gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
A. Veryga spaudos konferencijoje kreipėsi į žmones, kurie šiuo metu pradėjo abejoti esą netikru koronaviruso ir netikra šios infekcijos grėsme.
„Visiems abejotojams, kurie mokate naudotis kompiuteriu, turbūt nesudarys didelių problemų, įsivežti į paprasčiausią paiešką – „covidas”, „Šiaurės Italija“, „mirusiųjų skaičiai“. Galite pasižiūrėti dokumentiką, ką teko išgyventi šalims, kurioms labiau nepasisekė nei Lietuvai ir kurios savo piliečius kariniais sunkvežimiais naktimis turėdavo gabenti į kapines, nes dienomis tas gyventojams keldavo didelį stresą. Kai kurioms šalims teko ledo arenas pritaikyti kūnams laikyti, nes daugiau nebuvo kur. Galiu tik priminti, kad ir Lietuva tokiam scenarijui ruošėsi ir buvo suskaičiavusi, kiek turi šaldytuvų vagonų. Bet to neprireikė, nes elgėmės atsakingai“, – sakė A. Veryga.
Todėl, pasak ministro, toks palyginti lengvas Lietuvos kelias sukūrė gerą erdvę kurti sąmokslo teorijoms.
„Dar kartą norėčiau paprašyti – jei kyla abejonių, dabar reikėtų žiūrėti ne Baltarusijos televiziją ar klipus, kuriuos siuntinėja abejotini mokslininkai, bet klipus, kuriuos kuria nepriklausoma žiniasklaida“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Kol kas situaciją A. Veryga įvertino kaip stabilią, bet rizikų yra.
Pasak SAM vadovo, nors kasdien registruojama bent 20 naujų koronaviruso atvejų, tad kol kas viruso plitimas nėra eksponentinis.
„Tas keliasdešimt atvejų per dieną rodo, kad situacija daugiau ar mažiau yra stabili. Bet ji visiškai neleidžia nusiraminti ir turime priimti tam tikras priemones, kad liga neplistų“, – kalbėjo ministras.
Kaip sakė SAM vadovas, šiuo metu yra svarstoma trumpinti iš užsienio atvykusių asmenų saviizoliacijos laiką.
„Yra svarstoma keletas variantų. <...> Buvo svarstoma galimybė trumpinti izoliacijos terminus po pakartotino testo arba po testo, kuris būtų padarytas praėjus bent minimaliam inkubaciniam laikotarpiui“, – sakė A. Veryga.
Vejamės balandį
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 23 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 11 iš jų registruota Tauragės, 9 Vilniaus, 2 Kauno ir 1 Klaipėdos apskrityse.
Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 18 žmonių, 2 asmenų užsikrėtimo aplinkybės šiuo dar nežinomos. Be to, per praėjusią parą registruoti 3 įvežtiniai atvejai.
NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sakė, kad šiuo metu ligoninėse hospitalizuoti 53 asmenys, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 7, deguonies kaukių reikia 23 asmenims, o dirbtinės plaučių ventiliacijos – 3.
D. Razmuvienė sakė, kad daugiausia pastarąją parą naujų atvejų registruota Tauragėje (anksčiau pirmavo Vilnius).
Susirgimų skaičius, anot D. Razmuvienės, dabar beveik lygus tam, kuris buvo balandį, kai buvo registruota 880 COVID-19 ligos atvejų. Rugpjūtį registruoti 836 atvejai. Palyginti su liepos mėnesiu, sergamumas rugpjūtį yra triskart didesnis, o palyginti su birželiu – net 6 kartus didesnis.
„Dabartinis rugpjūčio skaičius yra beveik lygus balandžio mėnesiui, kai balandį registruoti 880 COVID-19 atvejų. Lėtu žingsneliu, bet grįžtame prie pavasario sergamumo“, – sakė D. Razmuvienė.
Neišaiškintas užkrato šaltinis rugpjūtį – 19 proc. sergančiųjų.
„Didžioji dalis dabar sergančiųjų asmenų yra būtent jaunesnio amžiaus ir rugpjūčio mėnesį iki 30 metų amžiaus sirgo trečdalis iš visų susirgusiųjų. Nuo 30 iki 50 metų sirgo beveik 40 proc. Vyresnių virš 80-90 metų yra registruoti pavieniai atvejai“, – sakė D. Razmuvienė.
Įvežtinių atvejų rugpjūtį buvo 11 proc. Vyraujančios šalys, iš kurių daugiausia buvo įvežta naujų atvejų – Ukraina ir Jungtinė Karalystė.
Pasak epidemiologės, daugiausiai įvežtinių atvejų rugpjūčio mėnesį buvo iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos.
Pasak A. Verygos, balandį naujų koronaviruso atvejų pakilimas įvyko per labai trumpą laiką, priešingai nei yra dabar.
„Kažkokio fiksuoto rodiklio, kada galėtų būti skelbiamas karantinas, Lietuva nėra apsibrėžusi. Lietuva turėjo karantino atšaukimo kriterijus, į kuriuos buvo orientuojamasi, dabar mes jau beveik visus juos esame peržengę. Yra stengiamasi visomis įmanomomis priemonės išvengti karantino, labiau orientuojamasi į vietines priemones. Tikimės, kad to visuotinio karantino pavyks išvengti“, – sakė A. Veryga.
Mokyklų darbuotojams – 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų
„Savivaldybėms jau yra išdalinta daugiau nei 50 tūkst. greitųjų testų, tai yra mokyklų darbuotojų tyrimams ir tie tyrimai, matyt, artimiausiu metu galės prasidėti“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.
Anot jo, ateityje tyrimų skaičius bus plečiamas.
Greitųjų testų patikrai vadovavusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė praėjusią savaitę kritikavo sprendimą skirti greituosius testus mokytojams, kadangi jie nėra tinkami ankstyvos ligos diagnostikai ir geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų ar teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo.
Profesorė abejojo tokio mokytojų testavimo greitaisiais testais tikslingumu.
A. Veryga teigia, kad testais bus daugiau siekiama įvertinti esamą situaciją mokyklose, kaip ji keičiasi.
„Jei matysime, kad situacija neblogėja, reiškia, kad tų priemonių, kurios mokyklose taikomos, pakanka suvaldyti situacijai. Jei matysime, kad situacija keičiasi į blogąją pusę, žinoma, kad bus reaguojama, ir sprendžiama, ką daryti, tariamasi su epidemiologais. Pačių epidemiologinių tyrimų atlikimas tam ir skirtas – kad būtų galima priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti tam tikrais duomenimis, o ne spėlionėmis“, – sakė ministras.
