L. Kaczynskio apdovanojimą gavęs V. Adamkus ragino nepamiršti Rytų partnerystės

Roberto Dačkaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui antradienį Prezidentūroje Vilniuje įteiktas žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) garbei įkurtas Prometėjo apdovanojimas.

Apdovanojimą už diplomatinę veiklą siekiant regiono valstybių integracijos V. Adamkui įteikė L. Kaczynskio bendražygė, buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga (Ana Fotyga).

„Sveikindama jus aš taip pat reiškiu įsitikinimą, kad seniai pradėtas bendradabiavimas vystysis toliau mūsų abiejų tautų labui“, – sakė A. Fotyga.

V. Adamkus sakė, jog džiaugiasi ir jaudinasi gaudamas šį apdovanojimą bei dėkojo už įvertinimą ir parodytą dėmesį.

„Džiaugiuosi, nes visada gera susitikti su bičiuliais, bendraminčiais, panašiai laiką ir pasaulį suprantančiais žmonėmis. Džiaugiuosi, nes lietuviai ir lenkai vėl susitinka, kaip senais gerais laikais, jungiami bendrų darbų, bendrų Europos ir pasaulio vizijų“, – sakė V. Adamkus.

Anot jo, vienas tų bičiulių buvo L. Kačinskis, taip pat – ir didelis politikas, turėjęs aiškią viziją suvienyti regioną „nuo jūros iki jūros“, paversti jį kultūriniu ir ekonominiu Europos centru.

V. Adamkui įteiktas L. Kaczynskio apdovanojimas / Roberto Dačkaus nuotr.

„Man pasisekė, Dievo ir lemties valia, aš gavau didelę dovaną – šio žmogaus draugystę. Prezidentas L. Kaczynskis buvo mano artimas bičiulis ir bendražygis, su kuriuo petis petin kovojome už Europos laisvę ir suvienijimą (…). Jo vienintelis tikslas buvo grąžinti Europai savivertės jausmą ir nuostatą, kad Europos vertė ir didybė – ne piniguose, ne technologijoje, o pirmiausia – vertybėse.

Už šias vertybes kovodamas paguldė galvą, jis į istoriją įrašė ir save, ir Lenkiją. Tokių lyderių, asmenybių, šiandien labai trūksta ne tik man, bet ir visam žemynui, visam šiandienos pasauliui“, – sakė prezidentas.

V. Adamkus: jungtys įgyvendinamos per lėtai

V. Adamkus savo kalboje apgailestavo, kad prieš 20 metų padėjus pamatus bendriems infrastruktūros ir energetikos projektams, jie kol kas nėra baigti.

„Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji, šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos, kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai. Prabėgo 20 metų, bet minėtos jungtys dar nepabaigtos“, – akcentavo jis.

Prezidentas teigė turintis du prašymus – kuo greičiau užbaigti minėtus projektus, tai pat nepamiršti Rytų partnerystės klausimų.

„Mano pirmasis prašymas – ar negalėtumėme judėti šiek tiek greičiau, ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas – pilnai integruotas į europinius tinklus?

Supratu, yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai. Bet jiems derinti mes išeikvojame tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį. Raginu nepasiduoti“, – sakė jis.

„Antra, labai prašau – nepamirškime savo rytinių kaimynų, kaip jų nepamiršdavo ir Europos lygiu keldavo klausimus prezidentas Kaczynskis. Vis gilėjanti socialinė ir ekonominė regiono atskirtis, galima pasakyti, ir politinė, vertybinė atskirtis, tampa jau grėsminga“, – įspėjo V. Adamkus.

Anot jo, žvelgiant į įvykius Baltarusijoje, ties ES išorine siena iškilo ne tik „Astravo monstras, bet ir „nauja socialinio-ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo“.

V. Adamkui įteiktas L. Kaczynskio apdovanojimas / Roberto Dačkaus nuotr.

„Tai yra mirtinas pavojus ir derinys. Ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę, nei Astravo elektrinė. Todėl tikiuosi, kad plėtodami Trijų jūrų iniciatyvą numatysime vietą ir mūsų rytų kaimynėms – Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad vietos rastųsi ir demokratinei Baltarusijai“, – sakė jis.

Žurnalistams V. Adamkus išreiškė „vieningos Europos“ lūkestį dėl Baltarusijos ir tikėjosi, kad protestuojančiųjų tikslai bus įgyvendinti ir mato tam Europos diplomatinių galimybių, jog „įvykiai Baltarusijoje pasikeistų į gerąją pusę“.

Jis itin teigiamai įvertino tiek Prezidentūros, tiek Vyriausybės ir Seimo reakciją, taip pat ir sekmadienį vykusią pilietinę akciją palaikant demokratinius procesus kaimyninėje valstybėje.

„Mūsų pirmutiniai žingsniai tiek Vyriausybėje ir Seime, tiek Lietuvos žmonių vakarykštis pasirodymas, vertas pasaulinio masto priminimo. Sekant šio ryto, vakarykštes televizijos transliacijas, ta žinia tikrai paveikė pasaulio žmones. Ir aš manau, kad tai prisidės prie bendro sprendimo“

„Čia turi būti bendra Europos politika – priversti dabartinį prezidentą Lukašenką, kurio mes nepripažinome (ir džiaugiuosi, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų, atkreipusių dėmesį pasaulyje), kad šitokie vadovai, kurie nori pavogti, nekaltus žmones bausti, (turi trauktis – BNS)“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas.

Tuo metu dėl per lėto bendrų strateginių projektų įgyvendinimo, V. Adamkaus manymu, kaltas „biurokratinis nelankstumas“.

„Tikiu, kad tai yra biurokratinis nelankstumas tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Lenkijos pusės: šiek tiek pajudame, sustojame, kalbame ir vėl judame. Ir tai jau tęsiasi 20 metų (…). Aš tikrai tikiuosi, kad pajudėsime ir užbaigsime tai, kas yra būtina šiam regionui“, – tvirtino jis.

G. Nausėda: viskas vyksta geru tempu

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino kad Europa turėtų vieningiau veikti Baltarusijos klausimu ir apgailestavo, kad ne visos šalys „jaučia empatiją nelaisvės pančius norinčiai nusimesti Baltarusijai“. Jis pabrėžė su Lenkijos prezidentu ieškosiantis „tamprių sprendimų“ nelaukiant ES reakcijos dėl sankcijų Minsko režimui.

„Ieškosime, ką regiono šalys gali nuveikti daugiau, kad Baltarusijoje būtų daugiau šviesos, tiesos ir daugiau laisvės“, – žurnalistams po ceremonijos sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie bendrus Lietuvos ir Lenkijos projektus, jis tikino, kad „viskas vyksta neblogu tempu“.

„Taip, mes išreiškėme iniciatyvą taip pat paspartinti sinchronizacijos projektą ir tikrai šioje vietoje, galbūt išskyrus tam tikrus klausimus, susijusius su elektros nepirkimu, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kiti projektai tiek Lenkijos, tiek Baltijos valstybių mastu vyksta pakankamai sėkmingai.

Ir aš tikiuosi, kad tiek aš savo kadencijos metu, tiek ir prezidentas Adamkus – linkiu jam labai ilgų metų – tikrai šitų projektų įgyvendinimo pabaigą pamatys“, – teigė prezidentas.

V. Adamkus prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais.

L. Kaczynskis Lenkijos prezidentu buvo 2005–2010 metais. 2010 metų balandžio 10 dieną jis žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje, kai skrido į 70-ąjį Katynės žudynių aukų minėjimą.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno mieste ir rajone tarp daugumos laimėtojų – TS-LKD atstovai

Apklausa: ar jūs patenkinti rinkimų rezultatais?

Paėmusi didmiesčius TS-LKD laimėjo 2020 metų Seimo rinkimus

G.Landsbergis laimėjo Žaliakalnyje: TS-LKD pergalingai žengė 6-iose Kauno apygardose (atnaujinta)

Konservatorė J. Šiugždinienė Šilainiuose laimėjo prieš su valstiečiais kandidatavusią „Vieningo Kauno“ atstovę (atnaujinta)

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje II turą laimėjo V. Juozapaitis (atnaujinta)

Konservatorių atstovė G. Skaistė užtikrintai laimėjo prieš A. Verygą (atnaujinta)

Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje laimėjo konservatorius K. Starkevičius (atnaujinta)

Kalniečių rinkimų apygardoje laimėjo konservatorius A. Anušauskas (atnaujinta)

Vienintelis Kaune atsilaikęs prieš TS-LKD – Savanorių apygardos laimėtojas M. Matijošaitis (atnaujinta)