Iškilių Kaune gimusių žydų pavardes žino visas pasaulis

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Visame pasaulyje žinomų žydų vaikystės keliai veda į Kauno Senamiestį, Vilijampolę, Naujamiestį, Centrą. Čia jie gimė, mokėsi, o vėliau pasklido po platųjį pasaulį. Su architektūros istorike, filosofijos mokslų daktare, gide Marija Oniščik šįkart prisimename keturias iškilias asmenybes, tai: rašytojas Abraomas Mapu, literatūros kritikas Izraelis (Izidorius) Eljaševas, filosofas Emmanuelis Levinas ir menininkas Neemija Arbitblatas.

A. Mapu g. 20 nuo 2018 m. stovi paminklas rašytojui atminti (skulpt. M. Gaubas) / R. Tenio nuotr.

Rašytojas A. Mapu

Moderniojo hebrajų romano pradininkas Abraomas Mapu (1808-1867) gimė Vilijampolėje, religijos mokytojo šeimoje. Būsimasis rašytojas Kaune dirbo mokytoju, sukūrė šeimą ir užaugino sūnų. A. Mapu buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus amžininkas, su juo puikiai sutarė, bičiuliavosi. 

A. Mapu vadinamas žydų kultūros ikona. Jis parašė 4, o išspausdinti spėjo 3 istorinius romanus. Juose veiksmas dažniausiai vyksta senovės Palestinoje, apeliuojama į žydų tautos atmintį hebrajų kalba. Iki tol daugiausia buvusia religine kalba A. Mapu pradėjo kurti romanus.

„Jo dėka prasidėjo hebrajų kalbos atgimimas. Jo romanai buvo išversti į daugybę kalbų (tarp jų arabų, prancūzų, vokiečių) ir ypač paplito jaunimo tarpe. Jie padarė didžiulę įtaką žydų Apšvietos judėjimui“, – pasakojo M. Oniščik.

A. Mapu kūrybą nagrinėjęs tarpukario VDU prof. Chaimas Nachmanas Šapira pastebėjo, kad jo romanuose naudojami senovės Palestinos gamtos aprašymai yra panašūs į gimtojo Kauno vaizdus. „Pasakojama, kad vasaros dienomis A. Mapu mėgdavo sėdėti pavėsinėje ant Aleksoto kalno ir rašyti“, – sakė pašnekovė.

Namas Vilniaus g. 13/ M. Daukšos g. 14, kuriame gyveno Eljaševų šeima / R. Tenio nuotr.

Literatūros kritikas I. Eljaševas

Literatūros kritikos jidiš kalba pradininkas, rašytojas, vertėjas, gydytojas Izraelis (Izidorius) Eljaševas (1871-1924) augo Kauno Senamiestyje. Vilniaus g. 13/ M. Daukšos g. 14 stovinčiame name gyveno didelė Eljaševų šeima, kurioje gimė 10 vaikų. Daugelis jų baigė užsienio universitetus, keturi įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Literatūrinę veiklą I. Eljaševas pradėjo Vokietijoje ir Varšuvoje, pasirašinėdavo pseudonimu Baal-Machšoves („Minčių valdovas“). Jis rašė vokiškai, rusiškai, jidiš, hebrajiškai, lietuviškai.

Pirmojo Pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į carinę armiją karo gydytoju, vėliau apsigyveno Sankt Peterburge, kur 1917-1918 m. nuomojo butą kartu su draugu tapytoju Marku Šagalu.

1921 m. su sūnumi Solomonu grįžo į Kauną. Įdomu, kad 1919 m., dar gyvam esant, jo vardu buvo pavadinta viena Senamiesčio gatvė netoli namų (dab. V. Sladkevičiaus g.).

Garsus literatūros kritikas po sunkios ligos 1924 m. mirė Kaune, palaidotas Žaliakalnio žydų kapinėse. 
1941 m. dalis jo šeimos buvo išvežta į Sibirą, dalis spėjo išvažiuoti į Palestiną, kiti šeimos nariai žuvo Kauno fortuose.

E. Levino tėvas Laisvės al. 25 (dab. 45) name turėjo knygynėlį / M. Oniščik nuotr.

Filosofas E. Levinas 

Nors gimė Kaune, Emmanuelis Levinas (1906-1995) yra pristatomas kaip pasaulinio garso prancūzų filosofas. Vienas garsiausių XX a. mąstytojų studijavo ir karjeros siekė Prancūzijoje, ten gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Paryžiuje jis dirbo mokytoju, dėstytoju, vertė filosofo, fenomenologijos pradininko E. Husserlo veikalus į prancūzų kalbą. Po karo E. Levinas pradėjo vystyti savo filosofiją, 1961 m. jį išgarsino veikalas „Totalybė ir begalybė“. Anot pašnekovės, E. Levinas pripažintas vienu geriausių XX a. prancūzų kalbos stilistų. 

E. Levinas sukūrė visiškai naują etiką. Jis pakeitė etikos objektą: klasikinės etikos objektas yra veiksmas, kuris vertinamas, kaip morališkai geras arba blogas, o E. Levinas teigė, kad etikos objektas – santykis.

„Kitas asmuo yra absoliučiai kitas, kurio negaliu pažinti, bet už kurį esu atsakingas. Atsakomybė – viena pagrindinių E. Levino etikos sąvokų. Tokia filosofija tapo įmanoma tik po Holokausto“, – teigė M. Oniščik. 

„Aš esu atsakingas už kitą asmenį, nesitikėdamas abipusiškumo, net jei man tai kainuotų gyvybę“, – yra sakęs filosofas E. Levinas.

Antrojo Pasaulinio karo metais jis buvo mobilizuotas į prancūzų kariuomenę ir pateko į nelaisvę, o jo žmoną su dukra filosofas Maurice Blanchot nuo nacių paslėpė vienuolyne. Per Holokaustą Kaune likę E. Levino tėvai ir jaunesni broliai buvo nužudyti namo, kuriame gyveno, kieme (A. Mickevičiaus g. 27 D). 

Jo tėvas Jechielis Levinas Laisvės al. 25 (dab. 45) nuo XIX a. pab. iki 1940 m. turėjo knygynėlį, kuriame prekiavo kanceliarinėmis prekėmis ir knygomis. Tame pačiame pastate įsikūrė „Konrado“ kavinė. „Visi žinojo tą knygyną. Daugiausiai jame prekiauta rusų klasikų knygomis. E. Levinas užaugo skaitydamas F. Dostojevskio, kitų rusų klasikų kūrybą“, – pažymėjo M. Oniščik.

Šioje vietoje buvusiame name veikė N. Arbitblato tėvo muzikos instrumentų salonas, kuriame buvo galima įsigyti net rojalį / R. Tenio nuotr.

Tapytojas, skulptorius N. Arbitblatas

Neemija Arbitblatas (1908-1999) į Berlyną, o vėliau į Paryžių iš gimtojo Kauno išvyko mokytis tapybos. 1932 m. buvo grįžęs į Kauną, nes svajojo įkurti meno galeriją jauniems menininkams, pagal Paryžiaus modelį. Tokią galeriją įrengė netoli Soboro.

Deja, ji veikė vos metus, nes finansiškai buvo nuostolinga, tad N. Arbitblatas grįžo į Prancūziją, sukūrė šeimą. 1940 m. išvyko į Londoną, iš ten – į Ameriką, taip išsigelbėjo nuo Holokausto. Savo kūrinius jis pasirašinėjo slapyvardžiu Arbit Blatas. Menininkas surengė individualias parodas Paryžiuje, Liuksemburge, Niujorke, Rygoje ir kt.

Tapytojo tėvas Kaune turėjo muzikos instrumentų saloną, jo parduotuvėje Laisvės al. 77/Maironio g. 15 buvo galima įsigyti net rojalį. Kaune gyvenę N. Arbitblato tėvai atsidūrė gete: motina žuvo, o tėvas 1944 m. išgelbėtas iš Dachau koncentracijos stovyklos pateko į Paryžiaus ligoninę.

„Tėvas reikalavo surasti Pablo Picasso, nes žinojo, kad jo sūnus Neemija draugavo su juo. Neįtikėtina, tačiau P. Picasso surado jo sūnų Amerikoje, o sūnus grįžo pasiimti tėvo“, – pasakojo M. Oniščik. 

N. Arbitblatas buvo vedęs du kartus. Antrą santuoką sukūrė su garsia operos soliste Regina Resnik, jos honorarai leido įsigyti rūmus Venecijoje. N. Arbitblatas yra Holokausto memorialų Venecijoje, Paryžiuje, Niujorke (ir Kauno IX forte) autorius. „Tai – vieni garsiausių Holokausto memorialų pasaulyje, kuriuos sukūrė paprastas vaikinas iš Kauno“, – sakė pašnekovė.

Po N. Arbitblato mirties, jo bute ir studijoje Niujorke buvusius kūrinius šeima nusprendė neatlygintinai perduoti Lietuvai. 

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Lietuvos istorijos ženklų įspaudai Kauno tapatybėje“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Naujojo Kauno policijos vadovo tikslas: žmonės turi jaustis saugūs net ir nematydami pareigūno

Paskutinę minutę atšauktas J. Jankevičiaus šou Kaune - žymusis vedėjas saviizoliacijoje

Seime nerimsta diskusijos dėl kanapių produktų įteisinimo

Prezidentūroje nustatytas dar vienas koronaviruso atvejis

Skaudi avarija Šilainiuose: smarkiai suknežinti „BMW“ ir „Škoda“ automobiliai

Dalis Lietuvos universitetų pereina prie nuotolinio mokymo

Kauno verslui – pirmasis salonas Lietuvoje

SAM patikslino registracijos taisykles prekybos centruose

Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą diskusiją Kaune

A. Veryga neabejoja, kad į raudonąjį sąrašą netrukus pateks dauguma didžiųjų savivaldybių