Kauno įgulos karininkų ramovės duris paknebinėjusiems itališkos picos mėgėjams jau kurį laiką tenka žygiuoti šalin nukabinus nosis. Pasirodo, daugiau nei 20 metų čia veikusiam „Milano“ pastate nebeliko vietos – pasibaigus nuomos sutarčiai, maitinimo įstaigai teko apleisti patalpas. Po rekonstrukcijos buvusio restorano sale naudosis Lietuvos kariuomenė.
Ištuštėjusias restorano patalpas remontuos
Apie tai, kad „dėl techninių kliūčių „Milano“ picerija šiandien nedirbs“ restorano „Facebook“ puslapyje paskelbta dar liepos 20 d. Žinutė sudarė vienadienio trikdžio įspūdį, nors aiškėja, kad maitinimo įstaigą valdančios bendrovės „Italita“ nuomos sutartis su karininkų ramove nutrūko gegužės pradžioje.
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės Visuomenės informavimo specialistas Rimantas Žukas „Kas vyksta Kaune“ pateiktame trumpame komentare nurodė, kad istorinio pastato pirmo aukšto patalpose planuojamas remontas ir rekonstrukcija, po kurios pirmu aukštu pagal poreikį naudosis Lietuvos kariuomenė.
R. Žukas portalui patikslino itališko maisto restoraną patalpas apleidus kai nustojo galioti nuomos sutartis, tai, pašnekovo vertinimu, įvyko jau senokai – vasaros pirmoje pusėje. „Milano“ čia nebeveiks, o kur išsikelia restoranas, karininkų ramovės atstovas pasakyti negalėjo.
„Patalpos bus remontuojamos ir naudojamos karininkų ramovės reikmėms. Sunku pasakyti, kada bus baigti rekonstrukcijos darbai, tačiau siekiama, kad viskas būtų padaryta iki 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine“, – kalbėjo R. Žukas, pridėjęs, kad šiuo metu pagrindiniai darbai verda pastato Didžiojoje salėje – naujai išbetonuotos grindys, keičiamas parketas.
Siekė likti iki rudens
Su „Italitos“ atstovais „Kas vyksta Kaune“ penktadienį susisiekti nepavyko, tačiau birželio pabaigoje portale Alfa.lt publikuotame Dominyko Griežės straipsnyje bendrovės vadovė Emantė Milašiūtė-Petraitienė aiškino, kad siekta nuomos sutartį pratęsti, tačiau gegužės 3-ąją ji nutrūko, o ramovės valdytojų vizijoje itališkos virtuvės nebebuvo. Nuomininkų pareikalauta išsikelti tuoj pat.
E. Milašiūtės-Petraitienės teigimu, bendrovė restoranui jau rado kitas patalpas, sudarė nuomos sutartį, tačiau persikraustymą esą vilkino karantinas. Be to, naujoji vieta nebuvo atlaisvinta iki liepos.
„Italita“, kaip rašė Alfa.lt, teismo prašė leisti išsikelti iki spalio, tačiau, anot karininkų ramovės vedėjo Gedimino Macijausko, pagrindo pratęsti terminą nebuvo, nes įmonė apie nuomos nutraukimą buvo įspėta nuo pavasario. Be to, ramovė esą jau kelerius metus laikėsi visai neslaptos nuostatos, kad patalpas susigrąžins.
Veikė ilgiau nei ketvirtį amžiaus
Kaip skelbiama „Milano“ „Facebook“ puslapyje, pirmoji Kauno įgulos karininkų ramovėje veikusi maitinimo įstaiga buvo „Trys milžinai“, o 1994 m. šioje vietoje įsikūrė italų virtuvės restoranas-picerija.
Naujieji patalpų nuomininkai remdamiesi išlikusiais dokumentais ir nuotraukomis atkūrė senojo restorano interjerą. Anot maitinimo įstaigos valdytojų, išlaikytos tos pačios salės spalvos, baldai, šviestuvai, baras, kitos detalės – į interjerą nemažai investuota, dėl to „Milano“ ir siekė toliau veikti ramovėje.
Šefo iš Italijos Maurizio Ventura vadovaujama virtuvė kauniečius ir miesto svečius lepindavo Viduržemio jūros šalies salotomis, užkandžiais, sriubomis, mėsos ir žuvies patiekalais, makaronais ir, žinoma, itališka pica.
Kauniečiai dar šių metų vasarį „Milano“ kepamas picas, beje, įtraukė tarp 10-ties gardžiausių mieste – restoranui teko 5-oji vieta. Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.
Pastatas skaičiuoja devintą dešimtį
Kaip nurodoma Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) portale, karininkų ramovė – vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, turėjęs „atitikti ne tik karininkų korporacijos, bet ir vyriausybės reprezentacijos reikalus“. Sumanymas įsteigti tokius karininkų klubo, vėliau virtusio ramove, rūmus kilo 1930 m., o pirmasis žingsnis žengtas 1931-aisiais, kai buvo paskelbtas tarptautinis konkursas – šiam, pagal to meto spaudą, pateikta virš 30 pasiūlymų.
Projektas laimėtojas traktuotas kaip idėjų bankas, juo remiantis parengtas galutinis projektas, už kurį buvo atsakingas prof. Vladimiras Dubeneckis su padėjėjais architektu Stasiu Kudoku ir inžinieriumi Jonu Kriščiukaičiu. V. Dubeneckiui mirus, projektavimą perėmė architektas prof. Mykolas Songaila su inžinieriumi Kaziui Kriščiukaičiui.
Didžioji projektavimo darbų dalis baigta 1933 m. Tiesa, statybos pradėtos tik 1935 m., o karininkų ramovė iškilmingai atidaryta 1937 m. balandžio 23 d. Pirmame rūmų aukšte buvo įkurta Ramovės administracija, restoranas „Trys milžinai“, antrasis aukštas – reprezentacinis. Virš restorano įrengta Didžioji salė su atviromis galerijomis-ložėmis.
„Kitoje pusėje anfilados principu išdėstyti: Prezidento kambarys (įrengtas kaip lietuviška svetainė), Mažoji salė ir Vytauto seklyčia (gotikinio stiliaus menė). Prezidento kambariui skirtas ypatingas dėmesys. Interjero projektą sukūrė Stasys Kudokas, baldus suprojektavo dailininkas Gerardas Bagdonavičius.
Mažosios salės sienos papuoštos Petro Kalpoko tapytais Lietuvos kunigaikščių portretais. Trečiame aukšte – Karininkų klubas, kuriam priklausė valgykla, skaitykla, biliardo, kortų ir šachmatų kambariai. Čia savo menę turėjo ir 1925 m. gen. V. Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija. Ketvirtame aukšte įrengtas viešbutis. Rūsyje – šaudykla, sporto salė“, – remiantis istoriniais dokumentais ir spauda AUTC portale aprašomas rūmų daugiafunciškumas.
