Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienio vakarą pareiškė, kad vakariniame pasienyje esančiuose Baltarusijos karinių pajėgų daliniuose paskelbta visiška kovinė parengtis.
Kaip skelbia naujienų agentūra ELTA, šią informaciją jis pranešė antradienį įvykusiame susitikime su Baltarusijos valstybės saugumo tarybos nariais.
A. Lukašenka „išreiškė susirūpinimą dėl situacijos, susiklosčiusios vakariniame šalies pasienyje“, skelbia „BelTa“.
„Pasirodė Vakarų valstybių atstovų ir kai kurių vadovų pareiškimų… Ir, ačiū Dievui, kad mes į juos sureagavome ir dislokavome savo kariuomenės karinius dalinius vakariniame pasienyje, paskelbėme visišką kovinę parengtį. Gynybos ministras man pranešė, kad visa tai atlikta ir kad atitinkami daliniai šiandien yra pasiruošę atlikti savo pareigą“, – sakė jis.
Rugpjūčio 16 d. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė karinių pratybų Gardino srityje, pasienyje su Lietuva, pradžią. Buvo patikslinta, esą jose dalyvaus raketinės pajėgos ir artilerija. Pratybos turėtų baigtis rugpjūčio 20 d.
Netoli Druskininkų poilsiaujantys naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame girdėti neaiškus gausmas danguje. Jų manymu, tai galėjo būti kariniai naikintuvai.
„Ar čia kariniai naikintuvai palei pasienį skraido?? Kas vyksta?“, – teiravosi skaitytojai.
Delfi jau rašė, kad žinią apie paskelbtą netikėtą Baltarusijos dalinių perdislokavimą, to priežastis ir karines pratybas Lietuvos institucijos sutiko pabrėžtinai šaltai ir lakoniškai, tačiau kartu ir su nedviprasmiškais signalais Minskui, kurie šiek tiek skiriasi nuo praėjusios savaitės retorikos iš Vilniaus.
„Krizė Baltarusijoje yra politinė, ir bet kokie Baltarusijos valdžios pareiškimai apie užsienio šalių kišimąsi ar jų keliamą grėsmę tėra bandymas ieškoti kaltų ir pateisinti savo veiksmus Baltarusijos žmonių ir tarptautinės bendruomenės akyse“, – BNS dar sekmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pirmadienį jis jau buvo konkretesnis ir pabrėžė, kad Lietuva „atidžiai stebi situaciją Baltarusijoje“. Virš Lietuvos ir šalia jos NATO šalyse ratus nuolat suka žvalgybiniai orlaiviai iš JAV, Jungtinės Karalystės, tad akys danguje stebi visą situaciją.
A. Lukašenka antradienį pripažino, kad protesto akcijoms malšinti buvo pasitelktos specialiųjų operacijų pajėgos.
„Dar kartą pabrėžiu: labai gaila, kad mums teko siųsti atskirus dalinius, ypač specialiųjų operacijų pajėgų, tvarkai šalies viduje įvesti. Yra tokia gyventojų dalis. Jie ne tai, kad nesupranta, jie taip elgiasi tyčia“, – sakė A. Lukašenka.
Jo teigimu, kaip sako kariškiai, išorinis komponentas verčia atsižvelgti į situaciją ir elgtis atitinkamai.
„Turiu omenyje, kad šiandien susiduriame su problemomis ne tik šalies viduje, bet ir išorėje. Taip pat jau atvirai matome, kad tai yra visiškai koordinuoti veiksmai. Be tai dar net ne pikas. Įvykiai toliau vystysis, tačiau mes suprantame, kuria kryptimi“, – pridūrė A. Lukašenka.
Lenkijos URM: Baltarusijos karinis aktyvumas nekelia pavojaus
Baltarusijos karinis aktyvumas netoli jos vakarinės sienos nekelia jokio pavojaus Lenkijos saugumui. Tai antradienio vakarą interviu televizijos kanalui „TV Republika“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczius.
„Šiuo požiūriu būgštauti nėra ko, – teigė jis. – Tačiau reikėtų būgštauti dėl to, kokių padarinių gali turėti įžeista diktatoriaus savimeilė“.
„Situacija analizuojama, informacija perduodama Gynybos ministerijai ir prezidentui Andrzejui Duda“, – pridūrė diplomatas.
Trečiadienį interviu Lenkijos radijui M. Przydaczius pareiškė, jog Varšuva mažiausiai norėtų, kad Europos Sąjunga izoliuotų Baltarusiją, nes tokiu atveju vienintele Minsko partnere gali likti Maskva.
„Kaip kaimyninė valstybė mes ypač norime, kad Baltarusija būtų stabili, atvira ir prognozuojama šalis. Paskutinis variantas, kurį norėtume matyti, – Baltarusijos izoliacija, tuo labiau, kad tokiu atveju Minskui liktų tik viena partnerė – Rusijos Federacija“, – sakė diplomatas.
Komentuodamas trečiadienį nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, M. Przydaczius pabrėžė, jog Varšuva nori, kad „ES aukščiausiu lygiu nedviprasmiškai įvertintų situaciją Baltarusijoje“.
„Lenkija nori, kad Bendrija paragintų Baltarusijos valdžią pradėti dialogą su visuomenės atstovais“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka grasina Koordinavimo tarybai: atvėsinsime karštakošius
A. Lukašenka antradienį ėmė grasinti imtis veiksmų prieš opozicijos steigiamą Koordinavimo tarybą, praneša agentūra „Reuters“.
„Tai mėginimas perimti valdžią“, – antradienį pareiškė A. Lukašenka, kurį citavo naujienų agentūra „Belta“. Jis pabrėžė, kad bus imtasi priemonių prieš tuos, kurie dalyvaus šioje taryboje. „Mes turime pakankamai tokių priemonių, kad atvėsintume kai kuriuos karštakošius“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tiki, kad tokia taryba palengvins valdžios pasikeitimą. Koordinavimo taryba pirmą kartą turėjo rinktis antradienį Minske.
65-erių A. Lukašenka jau 26 metus autoritariškai valdo šalį. Rinkimų komisija paskelbė jį rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų nugalėtoju. Opozicija kaltina A. Lukašenką rezultatų klastojimu ir rengia demonstracijas.
Baltarusijos opozicija, ginčijanti autoritarinio lyderio A. Lukašenkos perrinkimą per rinkimus, kuriuos ji laiko suklastotais, ir reikalaujanti perduoti jai valdžią, antradienį paragino Rusiją ir Europos Sąjungą garantuoti naujai įkurtos Koordinacinė tarybos saugumą.
„Šios garantijos yra absoliučiai būtinos. Šiuo atveju yra svarbus mūsų kaimynių Rusijos ir ES vaidmuo – tai atitinka ir Maskvos, ir Briuselio interesus. Priešingu atveju, jeigu Koordinacinė taryba negaus saugumo garantijų, iškils žmonių pasitikėjimo klausimas“, – per spaudos konferenciją Minske po naujai įkurtos tarybos pirmojo posėdžio sakė jos narys Pavelas Latuška.
Pasak jo, Baltarusijos opozicija nusiteikusi kurti gerus kaimyniškus santykius tiek su Rusija, tiek su ES.
„Paskutinis Baltarusijos politikas bus tas, kas pastatys sieną tarp mūsų ir Rusijos. Bendradarbiavimas su Rusija – ekonominis, prekybinis – atitinka Baltarusijos pragmatiškus interesus, kaip ir bendradarbiavimas su Europos Sąjunga“, – sakė buvęs baltarusių kultūros ministras ir diplomatas A. Latuška.
„Esame suinteresuoti būti tvirtas tiltas, jungiantis Rusiją ir Vakarų Europą“, – pareiškė jis.
A. Latuška pabrėžė, kad Koordinacinė taryba laukia aiškios ES pozicijos dėl dabartinės padėties Baltarusijoje ir jos įvertinimo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
