Iki naujųjų mokslo metų pradžios liko kelios savaitės. Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse fiksuojamas koronaviruso atvejų augimas, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius uždegė žalią šviesą ir Rugsėjo 1-osios šventei, ir ugdymo procesui švietimo įstaigose.
Tiesa, mokyklos turės laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų – mokslo metų šventę rekomenduojama organizuoti gryname ore, o prasidėjus pamokoms raginama, kad po klases vaikščiotų ne moksleiviai, o mokytojai. Be to, mokyklos turėtų pačios susidaryti tam tikras schemas, kad ugdymo įstaigose nesimaišytų skirtingo amžiaus vaikai, siūloma, kad jie mokytųsi skirtinguose aukštuose. Taip pat ugdymo įstaigos turėtų pagalvoti, kaip vaikai galėtų judėti į valgyklą, tualetus, kad kuo mažiau kontaktuotų koridoriuose.
Tiesa, kaip tai pavyks įgyvendinti praktikoje, kol kas neaišku. Kaip laidoje „Delfi11“ sakė Šiaulių rajono Aukštelkės, Kurtuvėnų bei Bubių mokyklų direktorius Vaidas Bacys, klausimų išlieka daug.
Neatmetama protrūkių tikimybė
Ar toks mokyklų atidarymas netaps degtuku naujiems koronaviruso židiniams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė prognozuoti nesiryžo. Kol kas, pastebėjo specialistė, kol pasaulyje nėra pradėta naudoti vakcina, valdyti virusą galima tik laikantis tam tikrų saugumo priemonių. Tiesa, ji pripažino, kad gripo protrūkiai mokyklose kyla gana dažnai.
„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena jau 9 mėnesius koronavirusinės infekcijos pandemijos. Lietuvoje kovo mėnesį paskelbus karantiną ir iki jo, ir jo metu visa visuomenė ir ugdymo įstaigos labai daug ko išmoko, pripratom prie naujų sąlygų ir nuotolinio mokymo, tikrai įsisavinom tokius tris kertinius akmenis, kaip reikia valdyti koronavirusą – tai yra atstumas (metras arba du), kaukės, asmens higiena.
Kai būna rudens-žiemos laikotarpis, gripo sezonas, taip, vaikų sambūriuose, mokyklose, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose kyla protrūkiai. Daug vaikų, atstumo nesilaikoma, susidaro tam tikros palankios sąlygos gripo virusui plisti. Kaip bus koronaviruso metu, jeigu bus išlaikomi kertiniai pagrindiniai reikalavimai, sunku prognozuoti. Bet nesinori nusiteikti pesimistiškai ir galvoti, kad ta šventė turi būti kitokia ar mokslas vykti tik nuotoliniu būdu. Tiesiog stebint situaciją bus priimami tam tikri sprendimai“, – laidoje teigė D. Razmuvienė.
Savo ruožtu „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja dr. Eglė Pranckūnienė priminė, kad pirmosios bangos metu būta tokių šalių, kurios vėliau pripažino, jog ugdymo procesą mokyklose pradėjo per anksti.
„Norėčiau paminėti Izraelio pavyzdį. Jie karantiną nutraukė kažkur gegužės mėnesio pradžioje ir po to kilo labai didžiulis infekcijos protrūkis. Jie kaip tik ir teigė, kad per ankstyvas mokyklų atidarymas sukėlė tą didžiulį protrūkį“, – priminė pašnekovė.
V. Bacys abejojo, kad Lietuvos mokykloms pavyks tobulai pasirengti vaikų priėmimui ir taip suvaldyti mokinių srautus, kad jie nekontaktuotų tarpusavyje. Anot mokyklos direktoriaus, to padaryti beveik neįmanoma.
„Atvirai kalbant, klausimų yra daug. Vis dėlto tai yra nauja situacija, neturime tų praktikų ir, matyt, tų protrūkių neišvengiamai tam tikrose mokyklose bus, nes garantuoti, kad vaikai nekontaktuotų, yra labai sudėtinga.
Mane kaip direktorių gal labiau neramina tai, kad mes turime aprūpinti visomis priemonėmis, bet išteklių tam neturime. Ir dar net nekompensuoti tie ištekliai, ką mes išleidome pavasarį. Įsivaizduokite, yra 400 vaikų – kiek reikia dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių ir visa kita“, – sakė V. Bacys.
Mokytojas turėtų vesti pamokas vienai ar dviem klasėms
Lietuva jau yra nustačiusi du slenksčius, kuriais remiantis ugdymo įstaigos turėtų imtis didesnių saugumo priemonių ar grįžti prie nuotolinio mokymo. Vienas tokių kriterijų – kai konkrečioje savivaldybėje užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 16. Tokiu atveju mokyklose moksleiviai privalėtų dėvėti kaukes.
Kaukės ugdymo įstaigose taip pat taptų privalomos, jei 10 proc. ar daugiau naujų atvejų konkrečioje savivaldybėje nebūtų susiję su žinomais, lokalizuotais koronaviruso židiniais.
Tuo atveju, jei savivaldybėje užsikrėtimų skaičius pasiektų 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, ugdymo įstaigoms gali tekti grįžti prie nuotolinių pamokų.
„Kadangi mokiniai yra labai glaudžiai bendraujantys ir uždarose patalpose, jeigu bus tas 16 rodiklis (sergamumas bus sekamas kiekvienoje savivaldybėje), be abejonės, reikės nešioti kaukes vaikams nuo 6 metų. Tiems vaikams, kurie turi tam tikrų lėtinių problemų, ligų, kaukės nebus reikalaujamos, bet jie galbūt iš pat pradžių turės dirbti nuotoliniu būdu“, – laidoje „Delfi11“ aiškino D. Razmuvienė.
Ji vylėsi, kad tokių didelių protrūkių, kai sergamumo rodiklis perkops 25 atvejus savivaldybėse pavyks išvengti.
„Nesinorėtų tikėti, kad tokie didžiuliai protrūkiai bus, jeigu bus įvesta tam tikra tvarka kiekvienoje mokykloje, priklausomai nuo vidaus struktūros, nuo mokinių skaičiaus – galbūt kelios pamainos, galbūt atskiri aukštai, viena klasė, kad nebūtų kabinetinė sistema“, – teigė epidemiologė.
Paklausta, ar iš tiesų pakaks, kad mokytojas vaikščiotų po klases, D. Razmuvienė atsakė: „Aišku, tai nėra gerai. Šiaip mokytojas turėtų vesti pamokas vienai ar dviem klasėms, kad nebūtų kabinetinių pagal tuos profilius pamokų, kad jeigu per savaitę yra kažkokio dalyko dvi pamokos, jas pravestų vienu kartu. Vieną dieną vienas mokytojas atėjo ir pravedė pamokas. Aišku, čia kiekvienai mokyklai reikia apsispręsti, kad tie srautai mažiukų vaikų, pradinukų būtų viename aukšte, kad aukštai nesimaišytų.“
Svarsto keisti pertraukų laiką, per dieną dėstys kelis dalykus
Anot V. Bacio, jo vadovaujamos mokyklos jau dabar svarsto, kaip ateinančiais mokslo metais turės atrodyti pamokos ir kaip reikės užtikrinti tiek vaikų, tiek mokytojų saugumą.
„Mes diskutavome, kad, matyt, pertraukų laikas turi būti šiek tiek kitoks. Kalbėjome, kad trečioji pamoka bus pietų pertrauka pradinukams, ketvirtoji – pietų pertrauka penktokams-dešimtokams, skirtingi aukštai. Tas pas mus yra įmanoma. Beje, tai įmanoma ne visose mokyklose. Matyt, pertraukos trukmė turėtų būti trumpesnė ir mokytojas turėtų mąstyti, kaip vaikai galėtų truputį pajudėti. Pamoka turėtų atrodyti kitaip“, – kalbėjo V. Bacys.
Direktorius teigė, kad galvojama ir kaip išdėlioti pamokas, galbūt apskritai kai kuriems mokiniams leisti atsisakyti tam tikrų dalykų.
„Reikia permąstyti ugdymo turinį, gal kai kuriems vaikams leisti atsisakyti kai kurių dalykų, kai kuriuos dalykus intensyvinti, nesimokyti daugiau kaip dviejų-trijų dalykų per dieną“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad nors mokykloje kolektyvas pakankamai jaunas, jo vadovaujamos ugdymo įstaigos greičiausiai nuo pat pradžių taikys mišrų – kontaktinio ir nuotolinio – mokymosi modelį.
„Mes turime tokių vaikų, kurie turi įvairių lėtinių ligų, todėl mes tą mišrų variantą taikysime nuo pat pradžių. Dalis tėvų tikrai nerizikuos savo vaikų sveikata ir neleis į mokyklą, ir mes būsime priversti ieškoti tam tikrų elementų. Jau netgi suradome tokį robotuką, kurį norėtume įsigyti, jis būtų klasėje ir vaikas (nuotoliniu būdu – „Delfi“) galėtų stebėti procesus“, – aiškino V. Bacys.
Kad dauguma mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dabar daugiausiai kalba apie šį variantą, pastebėjo ir E. Pranckūnienė.
„Kiek tenka stebėti, visi planuoja taip, kaip ir Lietuva, tris galimus scenarijus – arba mokymasis vyks įprastai, kontaktiniu būdu, arba vien nuotoliniu būdu, arba bus taikomas tas mišrusis modelis.
Dabar ES šalyse labai daug rašoma būtent apie tą mišrųjį modelį, kuris reiškia, kad tam tikru laiku, tam tikrose situacijose būtų pereinama prie nuotolinio mokymosi. Jau ir Lietuvoje kai kurios savivaldybės galvoja, kad ar kartą per mėnesį, ar gripo epidemijų metu, ar kai šalta arba labai karšta turėti šitą galimybę“, – pastebėjo švietimo ekspertė.
Rugsėjo 1-ąją gali būti piknikas
E. Pranckūnienė atkreipė dėmesį, kad švietimo srities specialistai jau dabar sutaria, jog nuotolinis mokymas labiau tinkamas vyresniems mokiniams, tačiau pradinukams – ne. Be to, jau dabar pripažįstama, kad nuotolinio mokymosi metu patiriami tam tikrų žinių praradimai.
„Kai kuriose šalyse mokslo metai buvo šiek tiek paankstinti dėl to, kad visos šalys teigia, kad nuotolinio mokymosi laikas yra tam tikri mokymosi praradimai. Nors dažnai sakome, kad viskas buvo labai gerai, niekas neprarasta, bet realiai yra tam tikri mokymosi nuotoliai“, – pripažino ji.
Lietuvoje mokslo metai paankstinti nebuvo, jie prasidės įprastai – pirmąją rugsėjo dieną. Tiesa, kaip tiksliai atrodys mokslo metų šventė dar neaišku. V. Bacys tikino, kad jo vadovaujamose mokyklose svarstomi keli variantai.
„Šventei ruošiame du scenarijus, priklausomai, kokia bus situacija. Jeigu galėsime pakankamai įprastai, tai turėsime įprastinę šventę, bet ruošiamės ir atsarginiam variantui, kuris bus žymiai saugesnis. Dabar kaip tik vyksta administracijos pasitarimas, kaip organizuosime procesą pačiose mokyklose. Aišku, yra daug klausimų, daug naujų situacijų, bet, matyt, ne mes vieni tai išgyvename, visas pasaulis išgyvena tą situaciją kaip naują“, – kalbėjo mokyklos direktorius.
Paprašius patikslinti, koks yra tas atsarginis, saugesnis variantas, V. Bacys patikino, kad vaikai mokslo metų pradžią galėtų paminėti nedidelėse savo klasių grupelėse gryname ore.
„Minimalistinis. Mes esame įsikūrę gamtoje ir mūsų atveju tai tikrai yra žymiai saugiau, mes tikrai turime daug erdvės ir tas minimalistinis scenarijus – savo klasėse, salelėse, atskirai, kartu nesueinant į didžiulę masę. Kitaip sakant, galėtų būti pikniko variantas“, – kalbėjo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.