Praėjusią savaitę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos laiškas apie neįprastą Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbo tvarką. Moteris piktinasi, kad tarnybos atstovai darbingumo lygį įvertina telefonu, nesusitikdami su asmeniu gyvai.
Anot kaunietės, susirinkusi visus reikalingus medicininius dokumentus iš šeimos gydytojo ir nugabenusi juos į Kauno neįgalumo tarnybą, moteris buvo informuota, kad toliau apklausai atlikti su ja telefonu susisieks tarnybos atstovė. Kaunietė buvo perspėta tikėtis tarnybos skambučio savaitės pabaigoje – penktadienį, tačiau sulaukė jo tik antradienį.
„Neįgalumo tarnybos buvau apklausta: ar galiu vaikščioti savarankiškai, ar man yra reikalinga lazdos pagalba, ar įstengiu pati susitvarkyti namus, savimi pasirūpinti“, – apklausos subtilybėmis dalijasi kaunietė.
Neilgai trukus moteris atsakymą iš Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos gavo el. paštu. Pasak jos, gautame laiške buvo nurodytas 50 proc. darbingumo lygis, nors kaip pati teigia, dar prieš 2 metus darbingumo lygis siekė 40 proc.
„Šiais metais mano sveikata yra ženkliai pablogėjusi – sunkiai vaikštau, negaliu susilenkti, susišukuoti plaukų. Mano kūno judesiai yra riboti, kadangi turiu daugybę deformacijų, o tarnybos atstovų teigimu, mano sveikata pagerėjo 10 proc., nors jie nėra manęs net akyse regėję, tik konsultavę telefonu“, – tarnybos darbu piktinosi kaunietė.
Moters teigimu, net ir sveiki žmonės galėtų pameluoti apie savo sveikatos būklę, nes tarnyba vertinimą atlieka nesusitikę su minimu asmeniu. Susiklosčiusią situaciją pakomentavo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atstovė žiniasklaidai Nomeda Pikelytė.
„Pandemijos metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad asmenims nustatytas neįgalumo terminas, pasibaigęs galioti karantino metu, bus pratęstas 30 dienų, vėliau buvo nuspręsta prailginti 90 dienų nuo karantino pabaigos. Tokiu atveju visiems asmenims, kurių negalios nustatymo terminas baigė galioti karantino metu, data bus automatiškai pratęsta iki rugsėjo 14 dienos.
Jei sveikatos būklė kito, o žmogus pageidauja, kad mes įvertintume jo negalios lygį iš naujo, tai, pirma, asmuo privalo kreiptis į savo šeimos gydytoją, jog šis paruoštų reikiamus medicininius dokumentus“, – pabrėžia N. Pikelytė.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atstovė žiniasklaidai tikina, kad karantino metu buvo paruoštos palankios sąlygos medicininiams išrašams atsiųsti, todėl gydytojas galėjo dokumentus apie pacientą pateikti tiek per informacinę sistemą, tiek elektroniniu ar paprastu paštu.
Anot N. Pikelytės, pirmą kartą dėl negalios nustatymo besikreipiantis žmogus privalo atvykti su siuntimu iš gydytojo, o klausimyną turi pildyti gyvai. Kitu atveju, kuomet žmogui jau buvo nustatyta negalia, atvykti jam nereikia – pakanka atsiųsti dokumentus, o į klausimus atsakyti telefonu, kadangi taip yra nustatyta teisės aktuose.
„Jei žmogus yra objektyvus, jis atsakys į klausimus, nesvarbu, ar jie bus užduoti telefonu, ar gyvai“, – teigė specialistė.
