Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenų centre saugomi Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinės sistemos, Konsulinių procedūrų valdymo informacinės sistemos ir pačios ministerijos sistemos, jungiančios administravimo funkcijas, duomenys. Tačiau atsarginio duomenų centro ministerija neturi, rašo portalas 15min.lt.
Ministerijos valdomų sistemų veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose numatyti galimi jų neveikimo laikai, svyruojantys nuo šešiolikos iki dvidešimt keturių valandų.
„Informacinių sistemų sutrikimų yra buvę, tačiau jie niekada nebuvo susiję su gamtos reiškiniais ar jų padariniais ir visada būdavo pašalinami laikantis numatytų terminų. Suprantama, kiekvienas informacinės sistemos sutrikimas sukelia nepatogumų, tačiau instituciniai pajėgumai leisdavo šiuos atvejus suvaldyti profesionaliai ir nepakenkiant veiklos kokybei“, – rašoma portalui pateiktame institucijos atsakyme.
URM teigia, kad pagrindinis jos duomenų centras buvo įrengtas prieš keliolika metų, turi priešgaisrinės apsaugos sistemas ir yra įrengtas pastato žemutiniame aukšte specialioje kapsulėje, kuri nepaveiki gamtos reiškiniams ar jų padariniams. Ministerija taip pat atskirai saugo rezervines duomenų kopijas, tačiau atsarginio serverio neturi.
Diskusijas apie viešojo sektoriaus požiūrį į informacinių sistemų patikimumą paskatino avarija Registrų centro serverinėje ir su tuo susiję e. sveikatos sutrikimai.
Primename, kad po liepos 20 dienos liūties Vilniuje, užliejus Registrų centro serverines, iš rikiuotės išėjo šios valstybės įmonės teikiamos paslaugos. Jos buvo atkurtos per kelias dienas, tačiau e. sveikatos sistemos atstatymas užtruko daugiau nei savaitę.
Kitas Registrų centro valdomas sistemas pavyko atkurti greičiau, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose. E. sveikatos sistema tokios neturėjo, todėl jai atkurti prireikė aštuonių dienų.
Papildyta 09.23 val.
Registrų centre dar stringa nekilnojamojo turto sandorių sistema
Registrų centre dar stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, teigia notarai.
„Vienas pagrindinių notaro įrankių – Registrų centro valdoma Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP) – dirba visiškai nestabiliai, nuolat stringa, dėl to notarinių veiksmų atlikimas užsitęsia, gaištamas tiek klientų, tiek notarų ir jų darbuotojų laikas“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Anot jo, minėtą sistemą nuolat ištinka trumpalaikiai sutrikimai, ji nuolat „lūžta“, dažnai nepavyksta išsaugoti sutarties duomenų, o Registrų centras į Notarų rūmų raštiškus užklausimus nereaguoja.
Pasak notarų, kiti naudojami valstybiniai registrai veikia, bet lėčiau.
„Nuo pat liepos 20 dieną Registrų centrą ištikusios krizės, kai liūtis užliejo duomenų centrą, neveikia notarų darbinės aplinkos – sistemos eNotaras – sąsajos su Nekilnojamojo turto registru“, – teigiama pranešime.
