Investicijos į Nemuno gilinimą ir pakrančių sutvarkymą paskatintų turizmą bei krovinių gabenimą visuose su didžiausia šalies upe susijusiuose regionuose, po susitikimo su Kauno regiono merais Birštone sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams.
„Problemų yra daug, ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų, ir tos investicijos jau pažadėtos, beveik 30 mln. tam ketinama skirti, reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės, ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“, – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Manau šitos investicijos tikrai atsipirktų, nes jos gerokai paskatintų turizmą visuose susijusiuose regionuose, ir transportavimą krovinių, ir manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu, kad šituos dalykus pajudintų iš mirties taško“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuva labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą, o siekiant jį paskatinti, labiau turėtų bendradarbiauti savivaldybės – jos galėtų kurti bendrus maršrutus turistams.
„Tai byloja ne tik mūsų turizmo sektoriaus sukurti bendrojo vidaus produkto procentai, bet ir pakankamai fragmentiškas ir nenuoseklus valstybės požiūris į tai, kokį vaidmenį turi vaidinti vidaus ir išorės turizmas mūsų ekonomikoje“, – sakė G. Nausėda.
„Esu įsitikinęs, kad potencialą mes galime išnaudoti geriau ir nemaža dalis to potencialo slypi savivaldybių lygiu, reikia labiau bendradarbiauti tarpusavyje, sudaryti tam tikrus maršrutus, kurie dažnai pranoksta savivaldybių ribas, kad sulaikytume ar vidaus ar užsienio turistą ilgesniam laikui regione“, – kalbėjo prezidentas.
Praėjusią savaitę skelbta, kad per artimiausius trejus metus į krovininės laivybos Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos, keleivinės ir pramoginės laivybos visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose atgaivinimą numatoma investuoti daugiau nei 30 mln. eurų – tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitikime su merais teigė, kad ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų keliui nuo Kauno iki Nemuno sutvarkyti. Dar beveik 3 mln. eurų skirta technikai įsigyti.
Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas, suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.
Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, iš jų naudojami tik 443 km. Preliminariu vertinimu, laivais iš Kauno iki Klaipėdos kasmet galėtų būti vežama 1 mln. tonų krovinių.
Nykstančių dvarų tvarkymas
Lietuvos regionuose nykstančių dvarų ir kitų kultūros objektų tvarkymas nusipelno vieningos valstybės politikos, sako šalies vadovas G. Nausėda.
„Mes kažkaip sugebame reglamentuoti ir sureguliuoti jų tvarkymą, kad tos problemos ims natūraliai spręstis, nes tie dvarai subyrės, sunyks ir jų tiesiog nebeliks. Čia liūdnas pajuokavimas“, – po Birštone vykusio sutikimo su Kauno regiono merais žurnalistams sakė prezidentas.
„Turėtume labai aiškiai apsibrėžti, kur yra centrinės valdžios atsakomybė, kultūros paveldo institucijų atsakomybė, o kur gali pačios savivaldybės, demonstruodamos iniciatyvą, lyderystę ir pritraukdamos potencialius investuotojus, išgelbėti mūsų neįkainojamą kultūros paveldą, kurį mes vis dar turime“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad nykstančių kultūros objektų tvarkymo klausimą „artimiausiais mėnesiais“ aptars su suinteresuotomis institucijomis ir savivaldybių atstovais.
„Jis nusipelno vieningos valstybės politikos“, – kalbėjo G. Nausėda.
