Įspėja poilsiautojus: keliaujant į gamtą reikėtų susipažinti su galiojančiomis taisyklėmis – Kas vyksta Kaune

Įspėja poilsiautojus: keliaujant į gamtą reikėtų susipažinti su galiojančiomis taisyklėmis

delfi.lt / Kristina Pocytė, Liudmila Timofejeva 2020/08/01 13:23
Asociatyvi / Archyvo nuotr.

Miške ir prie vandens telkinių – poilsiautojų pikas. Tiesa, ne visi atvykę į gamtą elgiasi atsakingai. Pareigūnai sako dažniausiai susiduriantys su šiukšlinančiais ar laužus netinkamose vietose kuriančiais poilsiautojais, įspėja ir sumaniusius pažvejoti – darant tai be leidimo, pasirinkus netinkamus įrankius ar neleistinas vietas, už pažeidimus gali tekti susimokėti ir gana solidžią sumą.

Palapines statyti galima ne visur

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė sako, kad žmonės gamtoje dažnai yra gana sąmoningi, žino, ką gali daryti ir ko ne, tačiau vis dar dažnai susiduria su šiukšinančiais, laužą netinkamoje vietoje kuriančiais poilsiautojais, taip pat tokiais, kurie galvoja, kad malkoms gali pasiimti kiekvieną medį.

„Pirmiausia miškininkai kalba su tokiais žmonėmis ir paaiškina, kodėl taip elgtis negalima, o visa kita yra nuobaudos – 30–50 eurų pirmą kartą“, – laidoje „Delfi diena“ aiškina jis.

Anot V. Kaubrės, poilsiavimui ir stovyklavimui Lietuvoje yra numatytos specialios vietos, įrengta 1800 rekreacinių objektų, iš jų apie 150 stovyklaviečių, kuriose įrengtos laužavietės ir galima statyti palapines.

„Kitose vietose miške statyti palapinių negalima“, – pabrėžia Valstybinių miškų urėdijos vadovas.

Jis primena, kad miške taip pat galioja Kelių eismo taisyklės, galima važiuoti tik keliais: „Važiuoti ant miško paklotės, statyti ten automobilius yra draudžiama ir už tai administracinė atsakomybė.“

Už neatsakingą žvejybą – nemenkos baudos

Planuojantiems poilsį prie vandens telkinių Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas primena, kad žvejoti galima tik turint leidimą, išskyrus pensinio amžiaus žmones ir turinčius negalią.

Žvejo mėgėjo bilietas, anot jo, dviem dienoms kainuoja 1,40 euro, mėnesiui – 5 eurus, metams – 14 eurų.

„Yra kelios kategorijos vandens telkinių: valstybiniai neišnuomotini, kuriuose galioja tvarka, kad žvejoti galima tik su valstybiniais leidimais, yra išnuomoti vandens telkiniai, kurie irgi privalo išduoti leidimus žvejybai ir yra labai mažas procentas privačių vandens telkinių. Tai yra privati nuosavybė, kuriuose irgi turi būti išduodami leidimai.

Bet kai kurie žmonės ar dėl nežinojimo, ar tiesiog nenorėdami, kad jų išnuomotose ar privačiuose telkiniuose lankytųsi žvejai, perlenkia lazdą ir prikabina grandinių, užrašų, kurie prasilenkia su teisės aktų reikalavimais“, – aiškina S. Mikėnas.

Pasak jo, nors pažeidėjų mažėja, pasitaiko tokių, kurie žvejoje ne tik draudžiamose vietose, bet ir draudžiamais įrankiais, pavyzdžiui, žeberklais, tinklais.

Tokie pažeidėjai baudžiami griežčiau: „Jeigu asmuo atvažiavo poilsiauti, pamiršo bilietą, užmetė meškerę, pirmam kartui, jei anksčiau nebuvo baustas, pareigūnai skiria įspėjimą. Jeigu asmenys draudžiamais būdais žvejoja, baudžiama žymiai griežčiau – skaičiuojama žala ištekliams, konfiskuojami įrankiai, gaunasi tikrai nemaži skaičiai.“

Jis primena, kad automobilį statyti leidžiama mažiausiai 5 metrų nuo vandens telkinio atstumu. Tuo tarpu norint žvejoti, S. Mikėnas primena pasiskaityti mėgėjų žvejybos taisykles ir įsigyti žvejo bilietą.

„Šiuo metu galima žvejoti visas žuvis, bet pagavus mažesnę žuvį, reikia paleisti“, – pabrėžia jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA