Parodė, kaip gaunama energija daug diskusijų sukėlusioje jėgainėje prie Kauno

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno kogeneracinė jėgainė – vienas iš objektų, į kurį kol kas nedaug kas buvo patekę, bet ateityje jis bus atviras visuomenei. Prieš jo statybas virė daug diskusijų – reikia Lietuvai daugiau atliekų deginimo jėgainių (viena jau kurį laiką veikia Klaipėdoje, kita – dar statoma Vilniuje), ar nereikia. Vis dėlto visai šalia Kauno per trejus metus atliekų deginimo milžinas pastatytas.

Aplinkosaugos ekspertams pradėjus intensyviai diskutuoti apie sąvartynų visame pasaulyje daromą žalą gamtai, taršą, imta galvoti, kaip kitaip atsikratyti perdirbti nebetinkamų atliekų. Vienas iš būdų – jas deginti, žinoma, tik tam specialiai skirtuose įrenginiuose, iš atliekų atgaunant energiją, kuri bus naudojama pastatų šildymui ir elektrai. Taip gimė idėja atliekas deginti ir Lietuvoje.

Tiesa, mūsų šalyje jau veikė atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, todėl imta diskutuoti, ar mūsų šalyje išties kaupiasi tiek daug neperdirbamų atliekų, kad joms utilizuoti reiktų dar daugiau deginimo vietų. Vis dėlto buvo nuspręsta statyti dvi kogeneracines jėgaines – Kaune ir Vilniuje. Sostinėje jėgainė yra tebestatoma, o Kaune atliekų deginimo milžinas jau pradėjęs pirmuosius darbus. „Delfi Būstas“ kviečia po jį pasižvalgyti.

Per trejus metus iškilusi atliekų deginimo jėgainė

Kauno kogeneracinė jėgainė pradėta statyti 2017 metais, o baigta dar šiais – 2020-aisiais. Žurnalistų komandą po jėgainę lydėjęs Kauno kogeneracinės jėgainės technikos direktorius Klaudijus Žilinskas pasakojo, kad čia planuojama sudeginti iki 200 tūkst. tonų atliekų: komunalinių atliekų (netinkamų perdirbimui), pramoninių nepavojingų atliekų, nuotekų ir vandenvalos dumblą, o esant poreikiui, ir biokurą.

Parodė Kauno kogeneracinę jėgainę iš vidaus: degs 200 tūkst. tonų atliekų per metus 31 nuotr.

Ekskursiją K. Žilinskas pradėjo nuo pirmo atliekų atkeliavimo į jėgainę taško – apsaugos punktu. Čia sunkvežimiai su atliekomis yra nukreipiami į atliekų iškrovimo patalpą. Joje atliekos išpilamos į 10 metrų atliekų bunkerį (visos patalpos aukštis – 22,5 m).

Atliekos į Kauno kogeneracinę jėgainę atkeliauja, pirmiausia, iš Kauno apskrities, taip pat iš kitų artimų vietovių. Patekusios į bunkerį, atliekos technikos pagalba maišomos, keliamos į piltuvą, iš kurio hidraulikos pagalba keliauja į katilą. O ten vyksta degimo procesas, kur visos perdirbimui nebetinkamos atliekos virsta energija ir pelenais. Tiesa, atliekų degimo proceso metu išsiskiria kelios medžiagos.

„Sudeginus atliekas lieka nuo 20 proc. iki 25 proc. degimo atliekų. Didžioji dalis – šlakas, taip pat lieka pavojingų pelenų, bet jų dalis labai maža. Mažiau nei procentas“, – pasakoja K. Žilinskas, rodydamas į į atliekų deginimo katilą ir kaminą, pro kurį pašalinami jau išvalyti dūmai.

K. Žilinskas / DELFI nuotr.

Pašnekovas tęsia, kad dūmų valymo įrengimai užima beveik tiek pat vietos, kiek ir katilas. Dūmai turi būti išvalyti, kad atitiktų visas reikalaujamas aplinkosaugines normas. Ekspertas rodydamas į didžiausią talpą, sako, kad ten yra pavojingi pelenai – medžiagos, kurios degimo metu išsiskiria dūmu pavidalu, reaguoja su kalkėmis ir aktyvuota anglimi.

Šio proceso metu jos sugaudomos rankoviniuose filtruose ir nusėda į tam skirtą patalpą, o pro kaminą išeina jau išvalyti dūmai. Vėliau likusi medžiaga kraunama į uždaras autocisternas ir išvežama į Norvegiją, kur yra sutvarkoma tam tikru būdu – ja užpilamos senos kasyklos.

Atliekų degimo metu susidaro ir šlakas. Jis taip pat patenka į jam skirtą patalpą, kur yra surenkamas ir išvežamas į Lapių sąvartyną. Tiesa, planuojama šlaką perdirbti ir naudoti statybose, daugiausiai – kelių tiesime. Šlakas yra ištiriamas, ar jame nėra likusių pavojingų medžiagų.

„Iš šlako taip pat su elektromagnetu gaudome juodą metalą. Jis paimamas ir parduodamas metalo laužo tvarkytojams. Po degimo jie turi savo vertę, tai produktas rinkoje“, – sako K. Žilinskas ir priduria, kad Kauno kogeneracinė jėgainė taip pat gali deginti granuliuotą dumblą.

Tam skirtas atskiras bunkeris, kuriame iš sunkvežimio išpilamos dumblo granulės, keliaujančios į katilą. Kaunas vienintelis turi galimybę deginti granuliuotą dumblą. „Nuo visų atliekų tai gali būti iki 10 proc. Tai yra iki 20 tūkst. tonų per metus“, – pabrėžia pašnekovas.

Kaip iš atliekų pagaminama elektros energija ir šiluma?

Kauno kogeneracinė jėgainė, pasak jos direktoriaus Ramūno Paškausko, degindama atliekas, gali gaminti šilumą ir elektrą. Šiluma iš jėgainės tiekiama tik kauniečiams, o elektra perduodama į nacionalinį perdavimo tinklą.

Kaip deginant atliekas pagaminama šiluma ir elektros energija? Žemesnės temperatūros vanduo atkeliauja per jėgainėje esančius šilumokaičius, vanduo pašildomas ir paduodamas į Kauno miesto šilumos tinklus, kur keliauja šildymui, karšto vandens ruošimui. Elektros energija gaminama paprastai: garas suka garo turbiną ir per reduktorių sukimo energiją perduoda generatoriui. Taip ir ir gimsta elektra. Atidirbęs garas leidžiasi žemyn į šilumokaičius ir šildo termofikacinį vandenį, kuris, kaip minėta, keliauja į žmonių namus.

Ramučiai toliau nerimsta: pradėjus veikti jėgainei, po gyvenvietę plaikstosi šiukšlės 24 nuotr.

Elektrinės gamybos galia siekia apie 24 MW, o šilumos gamybos galia apie 70 MW. Joje galima pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

„Delfi“ pasiteiravo pašnekovo, ar tikrai Lietuvoje ateityje susidarys pakankamai perdirbti netinkamų atliekų, kurios reikalingos, kad kogeneracinė jėgainė atliktų savo funkcijas. R. Paškauskas įsitikinęs, kad net jeigu Lietuvoje sumažėtų neperdirbamų komunalinių atliekų, jėgainė veiks, nes gali deginti ne tik komunalines atliekas, bet ir pramonines atliekas.

R. Paškauskas / DELFI nuotr.

„Pagal turimą statistiką, Lietuvoje susidaro pakankamas atliekų kiekis, kuris pilnai patenkina ir mūsų jėgainės poreikius, ir Klaipėdos jėgainės, ir šiuo metu statomos Vilniaus jėgainės kaip rodo išsivysčiusių šalių patirtis (Skandavijos ir Vakarų Europos valstybės), tai tokio atliekų aiškaus mažėjimo, net esant sąlygoms, nėra.

Ilgalaikėje perspektyvoje mes manome, kad jų nesumažės, tai kas yra dabar Lietuvoje, tai ir bus, o jei ir sumažės, tai mes galime deginti statybų laužo ar kitas nepavojingas atliekas. Taip pat yra galimybė priimti vandenvalos dumblą, naudoti biokurą“, – aiškina R. Paškauskas ir priduria, kad esant reikalui, jėgainėje gali būti deginamos ir sąvartynuose atsidūrusios atliekos.

Jėgainės valdytojai yra valstybės valdoma „Ignitis grupė“ ir Suomijos koncernas „Fortum“, ji stovi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, o jėgainės vertė – apie 160 mln. eurų. Šiuo metu, kaip jau minėta, joje vyksta paleidimo derinimo darbai. Valstybinės komisijos pritarimo laukiama jau rudenį.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

20 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Košmariškai trečią kėlinį sužaidęs „Žalgiris“ gavo antausį savo tvirtovėje

Kunigo R. Mikutavičiaus nužudymo organizatorius vėl bando išeiti į laisvę

Kauno apskrityje fiksuotos dvi mirtys nuo koronaviruso nėra susijusios su židiniais

Pakaunėje su švyturėliais skridę pareigūnai gavo pylos

Seimas cirkuose naudoti laukinius gyvūnus uždraudė tik iš dalies

Iš naujų Kauno vairuotojus sekančių kamerų – pirmosios baudos

Iš 8 Kaune išlikusių sinagogų, pagal paskirtį naudojama tik viena

Kaune planuojama apmokyti sparčiai populiarėjančios srities specialistus

Medinis namas Žaliakalnyje atgijo londonietiško kolorito spalvomis

Daugiausia užsikrėtimų ir dar dvi mirtys fiksuotos Kaune: virusas plinta muzikiniame teatre, mokymo įstaigose