G. Landsbergis: „Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios“ – Kas vyksta Kaune

G. Landsbergis: „Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios“

Organizatorių nuotr.

TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kalba Tarybos posėdyje

Sveiki mieli bendražygiai,

Labai tikiuosi, kad susirinkome šiandien čia ne tik dėl sąrašo, kad ir koks įdomus jis būtų. Senokai nesimatėme ir turime progą pabendrauti, aptarti tai, kas įvyko ir tai, kas mūsų laukia.

Ką patikrino pandemija? Kas mums svarbu, o kas ne?

Jausmas gatvėje lyg balandžio mėnuo būtų buvęs praeitais metais. Kita vertus, žinios apie besitęsiančią epidemijos bangą kelia didelį nerimą. Kaip ten bus, pamatysime, tačiau tam tikras išvadas tikrai galime pasidaryti. Krizė vienaip ar kitaip mus išbandė. Patikrino mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą vieni kitais, susitelkimą, gebėjimą vieni kitiems padėti. Patikrino, kiek vertiname demokratiją ir teisės viršenybės principą. Vengrija dar netapome, nors mėginimų ir būta. Užprogramuoti išmėginimai dar mūsų laukia. Milijardai skolintų eurų bus išdalinta žmonėms.

Ne tuomet, kai to labiausiai reikėjo – krizės įkarštyje, bet prieš pat rinkimus. Tai ir žodžio laisvės išmėginimas, žiniasklaida per sunkmetį gavo didelių dotacijų iš valstybės. Tikslas kilnus, tik ar netaps tai savicenzūros apynasriu.

Pandemija paryškina ir iki jos vykusius politinius procesus pasaulyje, pandemija atvedė juos ir į Lietuva.

Stebime Jungtines Amerikos Valstijas, kur esmine skirtimi tarp kairės ir dešinės gal tapti veidą dengianti kaukė. Ar Dievo sukurtai kvėpavimo sistemai reikalingas valstybės primestas skuduras ant veido, – klausia dešimtys tūkstančių sergančiųjų turinčių valstijų atstovai.

Jeigu mums atrodo, kad tai tolimi klausimai, pažiūrėkime į kaimyninę Lenkiją, kurioje kaip tik šį savaitgalį vyksta Prezidento rinkimai. Viena takoskyrų, ar gėjai sužlugdys Lenkiją. Vengrija, kuri nepaliaujamai kovoja su Georgu Sorošu. Ir taip toliau.

Mūsų tarpusavio karais džiaugtis gali tik Putinas ir draugas Xi.

TS-LKD Tarybos posėdis / Organizatorių nuotr.

Kaip teisingai sakė Donatas Puslys, kultūros karai kuria dvipolį pasaulį. Jeigu tu už smėlį, tai tu prieš partizanus. Jeigu tu prieš smėlį, tai tu prieš laisvę. Dalis žmonių patiki šiuo padalinimu ir staiga tampa vienos ar kitos stovyklos vėliavos mosuotojais. Ir čia, ko gero, gerai tinka Karlsono poniai Frekenbok išsakytas klausimas – ar ši ketinanti nustoti gerti konjaką rytais. Spąstai. Jei atsakys taip, reiškia piktnaudžiavo alkoholiu.

Jei ne – reiškia vis dar piktnaudžiauja. Štai ir kultūrinio karo išraiška. Ar jau nustojote nokioti partizanų atmintį,o gal jau ketinate liautis kovoti prieš žmonių laisvę?

Ką atsakyti žmogui, kuris dar visiškai neseniai manė, kad tiek žmonių laisvė degintis, tiek ir istorinė atmintis gali puikiai derėti europietiškame mieste?

Politika be debatų neįmanoma. Ir tai kartais sunkiai suprantama, bet debatai, diskusija, netgi nesutarimas yra būtina demokratijos sąlyga. Bet kultūrinis karas ne tai, jame susitarimas nereikalingas. Reikalingos aukos ir kultūrinė teritorija. Laimėtojas tas, kuris apgynė savo bandą nuo priešų. Jei priešas žuvo, tuo geriau kultūriniam kovotojui. Kitaip tariant, kultūriniame kare didžiausia auka tampa kompromisas. Na kokį kompromisą rasi spręsdamas klausimą ar bilas geicas (su c) tikrai nori sučipuoti visą pasaulį. Kompromisais tokios kovos neišspręsi. Čia laimi tik įsitikinimas.

Kaip sako klasikai, kultūriniai karai padeda laimėti rinkimus, bet ar padės spręsti realias problemas, tai – tikrasis klausimas.

Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Mažos ir silpnos trumpai būna valstybės. Stiprybė, kad ir kaip banaliai skambėtų, ateina iš vienybės. Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti.

Politinės jėgos, jeigu nori dalyvauti valsybės statyboje, turi užduoti sau atsakyti, ar jų darbai stiprina Lietuvą?

Aš noriu stiprios ir stiprėjančios Lietuvos. Augančios Lietuvos. Laisvos Lietuvos. Jėgos iš tolimos kairės ir tolimos dešinės to padaryti negalės. Susitarti dėl rimčiausių Lietuvos problemų sprendimo gali tik partijos, susitinkančios sveiko proto centre. Šie rinkimai parodys kiek jo yra Lietuvoje.

Didžioji bėda, kad sekdami kultūrinių karų madomis mes pro akis praleidžiame svarbiausius dalykus.

Bekariaujant vos nebuvo pasirašyta sutartis su Baltijos kaimynais dėl prekybos Astravo energija, pažeidžiant mūsų priimtą įstatymą. Mes vis dar nesame matę, kaip atrodo šių metų Lietuvos biudžetas. Lygiai kaip nėra aišku, ar pakaks pinigų kitų metų biudžete.

Čia žodį galėtų tarti ir Lietuvos Prezidentas. Kitas biudžetas, kaip ir kita Vyriausybė, bus ir jo atsakomybė. Nematomis žaidžiami žaidimai su biudžeto perskirstymu yra pavojingi ir neatsakingi.

Pražiopsoti galime ir galimybes, kurias Lietuvai suteike pokarantininiai gelbėjimo ratai mesti Europos Sąjungos. 6 milijardai eurų, kuriuos pražiopsoję sudėsime į trinkeles vietoj to, kad tikrai stumteltume Lietuvą pirmyn.

Nepamesdami svarbiausių dalykų iš akių tikrai galime daug nuveikti. Aš gal tik vieną projekta noriu išskirti iš to, ką pasakos Jurgita. Tai – „Tūkstantmečio gimnazijos“.

Ir tai tikrai galime padaryti. Ir tai tikrai pakeis, kaip Lietuvos regionuose mokosi vaikai. Tai pakeis Lietuvą. Ir tai nėra trinkelės.

Vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia. Suprantama, kad kai krizė sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi. Jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga.

Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugau Rusijos ir mažiau Vakarų.

Todėl pažadu, kad elgsimės kitaip. Kalbėsime su Lietuvos žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai. Kalbėsime ir su draugais, ir su oponentais. Kalbėsime su visais. Ir kadangi pandemija paliko nepatiklumo žmonių širdyse, ar galima priimti politikus į pokalbį, kitą savaitę startuosime su milžinišku projektu. Tai bus didžiausio pokalbio su Lietuva pradžia. Laukite naujienų.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD sąskaitos, užsakymo nr. 2020/07/07 –TS-LKD

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.