Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta per 2 tūkst. vaistų, beveik 100 jų – nauji prekiniai pavadinimai. Tai kraujo krešėjimą, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemas veikiantys, taip pat antinavikiniai vaistai.
Kainyne sumažėjo daugiau nei 700 vaistų bazinės kainos, 1200 – išliko nepakitusios. Vaistų tiekėjai sutiko padaryti nuolaidas beveik 300 į kainyną įrašytų vaistų. Skaičiuojama, kad naujasis Kainynas per 2020 metų III ketvirtį Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) leis sutaupyti apie 850 tūkst. eurų, rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime žiniasklaidai.
Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą pacientų gydymą dalis vaistų – 238, nors ir neatitiko paciento priemokai taikomų reikalavimų, Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos (Komisijos) sprendimu, liko ir naujajame Kainyne.
Šie vaistiniai preparatai laikomi būtinaisiais ir jų nėra galimybės pakeisti kitais. Daugiausia tai vieno gamintojo vaistai, biologiniai ir panašaus terapinio poveikio vaistai, taip pat – sudėtiniai preparatai.
Įvertinus Komisijos nuomonę, priimtas sprendimas, kad 24 vaistai nuo liepos 1 d. nebebus išrašomi kaip kompensuojamieji, jie galės būti pakeičiami kitais esančiais kainyne kompensuojamaisiais vaistais.
Toks sprendimas priimtas todėl, kad jų paciento priemokos, gamintojui nesumažinus kainos, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jie turi būti neįtraukiami į Kainyną. Be to, jie gali būti pakeisti kitais kompensuojamaisiais vaistais, todėl šių būklių gydymas iš esmės nepasikeis. Kol kas šie vaistai palikti kainyne, kad būtų galima juos įsigyti pagal jau išrašytus receptus. Visą Kainyną galima pasižiūrėti čia.
Taip pat į Kainyną įrašyti net 17 naujų veikliųjų medžiagų, kurios jau prieinamos per 8 tūkst. pacientų. Dalis vaistų yra taikoma onkologinių ligų gydymui tokių kaip krūties vėžys, plaučių vėžys, urotelio karcinoma, kepenų ląstelių karcinoma, galvos ir kaklo plokščiųjų ląstelių vėžys, dauginė mieloma.
Taip pat pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei, narkolepsijai su katapleksija, III ir IV funkcinės klasės krūtinės anginai, persirgtam miokardo infarktui, po širdies kateterinio arba chirurginio gydymo, atopiniui dermatitui ir migrenai gydyti. Visi šie vaistai yra įrodę pridėtinę terapinę naudą, lyginant su dabar taikomu gydymu ir atitinka jų kainai keliamus reikalavimus.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF. Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų – 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais.
Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų.
Šiuo metu priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negali viršyti 6,36 euro. Statistika rodo, kad šiais metais vidutiniškai vienas pacientas už receptą prisimoka iki 2,60 euro.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudarinėjamas keturis kartus per metus. Kaip ir daugelyje Europos šalių tai leidžia geriau gyventojus aprūpinti būtinais medikamentais, taip pat atsiranda galimybė mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos.
Primenama, kad Komisija, kuri svarsto ir priima sprendimus dėl vieno ar kito vaisto kompensavimo tikslingumo, sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jos sudėtyje – Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų organizacijų atstovai, gydytojai, kompetentingi aukštųjų mokyklų, didžiausių gydymo įstaigų, šeimos gydytojų organizacijų, ligonių kasų atstovai.
