Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje.
„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.
Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.
„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“, – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.
Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.
„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.
Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.
Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.
Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.
Perkant priemones kovai su pandemija išleista 84,4 mln. eurų
Perkant priemones, skirtas kovai su koronavirusu, iš viso buvo išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Pirkimus vykdė 288 įstaigos, jie sudarė 1 tūkst. 241 pirkimų sutartį su 342 skirtingais tiekėjais.
Vis dėlto, 80 procentų visų pirkimų vertės teko dešimčiai pirkimų vykdytojų iš 288, o 10 didžiausios vertės sutarčių siekė beveik pusę – 48,9 proc. – iš visų 1 tūkst. 241 sudarytų sutarčių vertės.
VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras sudarė 29 sutartis, kurių vertė – 38,8 mln. eurų – 46 procentai visos išleistos sumos.
Antras didžiausias pirkėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudariusi 32 sutartis ir išleidusi 10,9 mln. eurų. Toliau tarp didžiausių pirkėjų – Gynybos resursų agentūra ir Santaros klinikos, tačiau jų pirkimų vertės gerokai mažesnės ir siekia per 3 mln. eurų.
„Nors didžioji sutarčių dalis (pagal skaičių) buvo sudaryta su Lietuvos tiekėjais (98 proc.), sutarčių, sudarytų su užsienio tiekėjais (2 proc.) vertė siekė apie 45 proc. visų sudarytų sutarčių“, – skelbiama VPT apžvalgoje.
33 proc. apsaugos priemonių sutarčių pagal vertę sudarytos su Kinijos įmone „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd“. Antrojoje vietoje esanti uždaroji akcinė bendrovė „Essmedi“ sudarė 5,1 proc. sutarčių, trečioji – „Jiangsu Sainty Machinery Imp&Exp Co. Ltd“, kuriai tenkanti sutarčių dalis siekia 4,1 proc.
Pasak VPT, iš viso analizuojamuoju laikotarpiu apsaugos priemonėms kovai su COVID-19 įsigyti buvo sudarytos sutartys su 12 skirtingų užsienio šalių tiekėjais. Didžioji dauguma iš jų – Kinijos įmonės, kitos – Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos Karalystės įmonės.
Kinijos įmonės tarp užsienio tiekėjų sudarė 79,2 proc., tačiau joms atiteko 95,8 proc. pirkimų vertės.
