Birželio 23 d., minint rašytojo, diplomato, vertėjo Antano Vaičiulaičio gimtadienį, kas dveji metai teikiama šio klasiko vardo literatūrinė premija. Šiemet XIII-asis apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“, atitenka rašytojai Jurgai Tumasonytei, pranešė rašytojų sąjunga.
Autorės novelę „Karalystė“ („Metai“, 2019, Nr. 2), kaip vertą šio garbingo apdovanojimo, balsų dauguma pripažino ekspertų komisija, kurią sudaro rašytojai ir literatūros tyrinėtojai – Danutė Kalinauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Dainius Vaitiekūnas, Daina Opolskaitė.
Pasak A. Vaičiulaičio premijos komisijos pirmininkės Žydronės Kolevinskienės, premija Jurgai Tumasonytei skirta už tradicinio naratyvo netikėtą, originalią plėtotę, išsaugant aiškią kūrinio struktūrą ir keistą, gal net absurdišką kitokio pasaulio viziją novelėje „Karalystė“.
„Jurgos Tumasonytės novelės įsimena, įstringa, nepalieka skaitytojo, sekioja iš paskos lyg Jadvyga paskui Motę „Karalystėje“. Labai aiškus teksto įrėminimas, veiksmo užuomazga, kulminacija, atomazga – visi šie klasikinei novelei būtini sandai fiksuojami ir Jurgos Tumasonytės novelėse.
Juos papildo nepamirštas siužetas, netikėta autorės išmonė, magiškojo realizmo ženklai, dvigubas pasakojimo planas, viduramžiškosios karalystės buities ir fantastikos lygmenų derinimas. Ne tik premijuotoji novelė, bet ir visa knyga bei ankstesni tekstai liudija labai platų Jurgos rašymo diapazoną. Neabejotinai, tai vienas ryškiausių prozos balsų šiuolaikinės lietuvių literatūros lauke“, – teigia komisijos pirmininkė.
Šiemet, po ketverių metų pertraukos, taip pat skirta ir Jaunojo novelisto premija. Ji atiteko prozininkei Gailei Garnelytei už meistrišką kompoziciją ir klasikinio pasakojimo sklandumą novelėje „Ramybės diena“ („Metai“, 2018, Nr. 7).
Antano Vaičiulaičio literatūrinės premijos ir Jaunojo novelisto apdovanojimo iškilmingas teikimas numatomas šių metų rudenį.
Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija įsteigta 1994 metais, tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedros, literatūros žurnalo „Metai“ redakcijos ir Vaičiulaičių šeimos iniciatyva. Taip buvo nutarta prisiminti, tęsti Antano Vaičiulaičio kūrybos tradiciją ir skatinti šiuolaikinę lietuvių novelistiką.
Premija skiriama kas dveji metai už geriausią novelę, per šį laikotarpį publikuotą literatūros mėnraštyje „Metai“. Šios premijos laureatais yra tapę Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Bitė Vilimaitė, Laura Sintija Černiauskaitė, Vidas Morkūnas, Alvydas Šlepikas, Renata Šerelytė, Valdas Papievis, Daina Opolskaitė ir kiti.
Šios premijos mecenatai: Joanos Vaičiulaitienės Memorialinis Fondas, kurį palaiko Aldona, Danutė ir Joana Vaičiulaitytės.
Jurga Tumasonytė gimė 1988 m. birželio 22 d. Kaune, ten baigė „Aušros“ gimnaziją. Vilniaus universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį, o Vytauto Didžiojo universitete – literatūrologijos studijų programos filologijos magistro laipsnį.
2007 m. debiutavo kultūrinėje spaudoje ir iki šiol aktyviai bendradarbiauja įvairiuose leidiniuose ir portaluose (370, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, 15min.lt ir kt.) – skelbia interviu su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, recenzijas ir apžvalgas kultūrinėmis temomis. Yra prisidėjusi prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo (iš jų žymiausi – „Paviljono knygų savaitgalis“, „Vilniaus literatūrinio festivalis“, audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“).
2010–2013 m. dalyvavo slemo turnyruose. J. Tumasonytės tekstai versti į estų, latvių, vokiečių, rusų, kroatų ir anglų kalbas. „Kartais atrodo, kad kažkur turėtų klaidžioti tavo antrininkas – iš tų laikų, kurių prisiminti nebenorėtum…“, – teigė J. Tumasonytė.
Vaičiulaičio literatūros premija apdovanota novelė „Karalystė“ pateko ir į 2019 metais pasirodžiusią Jurgos Tumasonytės knygą „Undinės“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019), o pati knyga – į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
