Didieji Lietuvos komercinės žiniasklaidos kanalai susivienijo prieš LRT

Asociatyvi / LRT nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai pirmadienį apskundė Europos Komisijai (EK) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo tvarką. Jie teigia, kad dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją.

Į Europos Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją.

Skundo autoriai teigia, kad LRT skiriamas finansavimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.

„Dabartinis Seimo skiriamas finansavimas Lietuvos radijui ir televizijai neatitinka griežtų EK nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai, todėl buvo išsiųstas skundas, kuriuo siekiama aiškumo, bendrų visiems priimtinų taisyklių ir sąžiningos konkurencijos ir taip siauroj ir seklioj Lietuvos rinkoje“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.

A. Marcinkus teigė, kad šiuo skundu nėra siekiama pakeisti LRT finansavimo modelio skiriant lėšas iš biudžeto, pažymėdamas, kad „tiesiog jis turi būti suderintas su EK ir tik tuomet jis gali būti teisėtas“.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė laikosi pozicijos, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.

„Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms“, – sakoma M. Garbačiauskaitės-Budrienės komentare BNS.

Advokatas Karolis Kačerauskas spaudos konferencijoje tvirtino, kad skundas „visiškai nėra susijęs su noru kokiu nors būdu kontroliuoti visuomeninio transliuotojo veiklą“, o susijęs su principu, kad Europos Sąjungoje valstybės pagalba yra grindžiama leidimų sistema.

„Tas finansavimas, kuris numatytas LRT nuo 2015 metų, atitinka visus valstybės pagalbos požymius, atitinkamai jis leidžiamas tik gavus atskirą EK leidimą, tokio leidimo nebuvo gauta, tai reiškia, kad ši valstybės pagalba išimtinai dėl tokios techninės priežasties būtina sugrąžinti į valstybės biudžetą“, – teigė advokatas.

Anot jo, EK skundžiama „nuo 2015 metų neteisėtos valstybės pagalbos suma sudaro 227 mln. eurų, kurią, pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles, LRT turėtų grąžinti į valstybės biudžetą“.

Komercinės žiniasklaidos atstovai skunde nurodo, kad LRT finansavimas iš biudžeto nėra susietas su kaštais vykdant misiją, trūksta tinkamos pajamų ir išlaidų kontrolės.

Pasak jų, valstybės skirtos lėšos iškraipo konkurenciją, LRT perimant privačių rinkos dalyvių auditoriją. Skundo autorių teigimu, konkurencijos iškraipymai atsiranda reklamos, turinio įsigijimo ir pardavimo bei darbo rinkoje.

LRT biudžetas 2020 metais sudaro daugiau kaip sudaro 46 mln. eurų. Dabar LRT finansavimas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Advokatas K. Kačerauskas sako, kad skirdama finansavimą LRT Lietuva neužtikrino, kad LRT transliuojamas ir internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu, finansavimo dydis nėra niekaip susietas su LRT sąnaudomis ir neturi nepriklausomo bei efektyvaus kontrolės mechanizmo. Jis taip pat teigia, kad „LRT naudoja valstybinį finansavimą išeidamas aiškiai iš savo misijos ribų“.

„Tas išėjimas iš misijos ribų geriausiai gali būt iliustruojamas LRT veikla interneto žiniasklaidos rinkoje. Jei pažiūrėtume į LRT įstatymą, jame nėra nei pavedimo, nei įpareigojimo vystyti portalą, tačiau LRT kaip visuomeninis transliuotojas nukreipia valstybines lėšas būtent ten“, – kalbėjo K. Kačerauskas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas A. Marcinkus pažymėjo, kad iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vystyti tokį internetinį portalą, tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių.

„Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“, – pranešime spaudai teigė A. Marcinkus.

Skundo autoriai teigia, kad panašių bylų Europos Sąjungoje jau buvo ne viena. Pasak jų, iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas, o Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Košmariškai trečią kėlinį sužaidęs „Žalgiris“ gavo antausį savo tvirtovėje

Kunigo R. Mikutavičiaus nužudymo organizatorius vėl bando išeiti į laisvę

Kauno apskrityje fiksuotos dvi mirtys nuo koronaviruso nėra susijusios su židiniais

Pakaunėje su švyturėliais skridę pareigūnai gavo pylos

Seimas cirkuose naudoti laukinius gyvūnus uždraudė tik iš dalies

Iš naujų Kauno vairuotojus sekančių kamerų – pirmosios baudos

Iš 8 Kaune išlikusių sinagogų, pagal paskirtį naudojama tik viena

Kaune planuojama apmokyti sparčiai populiarėjančios srities specialistus

Medinis namas Žaliakalnyje atgijo londonietiško kolorito spalvomis

Daugiausia užsikrėtimų ir dar dvi mirtys fiksuotos Kaune: virusas plinta muzikiniame teatre, mokymo įstaigose