Koronaviruso pandemija suaktyvino pavojingą reiškinį – informacinius karus – Kas vyksta Kaune

Koronaviruso pandemija suaktyvino pavojingą reiškinį – informacinius karus

R. Tenio nuotr.

Socialinių medijų erdvėje vykstantys informaciniai karai per COVID-19 pandemiją tik dar labiau suaktyvėjo, todėl poreikis šviesti visuomenę ir mokyti ją atpažinti ir demaskuoti „fake news“ ar tiesiog tendencingą informaciją tampa vis labiau aktualus. Dar prieš paskelbiant Lietuvoje karantiną pradėtas mokymų ciklas, kurio tikslas – didinti su informaciją dirbančių piliečių kritinį mąstymą ir atsparumą netikroms naujienoms.

Surengti 8 seminarai

„Gyvename informacinio pertekliaus laikotarpiu, todėl nuosekliai ir nuolat būtina kalbėti apie visuomenės informacinio imuniteto stiprinimą ir įgūdžių gerinimą. Imama vis garsiau ir dažniau kalbėti apie tinkamą technologijų naudojimą ir medijų naudojimo svarbą“, – sako įstaigos „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ vadovas Tomas Kazulėnas.

Pasak jo, ypač karantino laikotarpiu, kai dauguma žmonių „perkėlė“ gyvenimus į internetinę erdvę, kilo dar didesnis iššūkis – kaip susigaudyti ir nepasiklysti informacijos ir naujienų sraute. Didėjantys dezinformacijos ir misinformacijos kiekiai ėmė kelti rimtą pavojų demokratijai, nes mažėjo žmonių pasitikėjimas teisėtai išrinkta valdžia, institucijomis ir kita juos supančia oficialia aplinka.

VšĮ „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ (angl. k. – Civic Resilience Initiative), bendradarbiaudama su NATO Viešosios Diplomatijos padaliniu Briuselyje bei naujienų portalu „Kas vyksta Kaune“ karantino metu suorganizavo 8 virtualius mokymus – seminarus tema “Kaip išlaikyti šaltą protą netikrų naujienų laikotarpiu“ lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmuosius du ciklo seminarus dar spėta organizuoti gyvai Rokiškyje ir Kaune – Vilniaus Universiteto Kauno fakultete, tačiau kitus seminarus jau teko kelti į internetinę erdvę ir organizuoti „on-line“.

Viso beveik tris mėnesius trukusių mokymų metu prie paskaitų prisijungė daugiau, kaip 350 įvairių profesijų ir užsiėmimų žmonių, daugiausia tokių, kurių veiklos sritis – darbas su informacija. Tarp seminarų dalyvių – nacionalinių ir vietinių naujienų portalų, regioninių laikraščių žurnalistai, informacijos sistemų ir kibernetinės saugos specialybės studentai, šauliai, savanoriai, kiti aktyvūs rajonų ir miestų gyventojai.

„Mokymų perkėlimas į virtualią erdvę buvo nemenkas iššūkis mums visiems – nuo techninių niuansų įvaldymo iki interneto ryšio trukdžių sujungus visus įrenginius vienu metu. Tačiau su kiekvienu seminaru dalyvių vis daugėjo, o tai parodė augantį visuomenės susidomėjimą informaciniais karais bei būdais nuo jų saugotis“, – sako T. Kazulėnas.

VšĮ „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ mokymų „on-line“ organizatoriai ir pranešėjai/ CRI nuotr.

Bandė suprasti vartotoją

Mokymų metu buvo bandoma suprasti šiuolaikinę skaitytojų kartą, jų poreikius ir informacijos vartojimo specifiką, analizuota, kaip lavinti medijų vartotojų kritinį mąstymą. Mokymų dalyviai turėjo galimybę išgirsti Lietuvos dezinformacijos ir medijų raštingumo ekspertus, kartu su jais diskutuoti apie netikras naujienas, informacinius karus ir dezinformaciją.

Viso ciklo metu buvo nagrinėjama, kaip reaguoti į netikras naujienas, koks yra žiniasklaidos vaidmuo informacinio karo kontekste, kaip edukuoti skaitytoją, kad jis taptų sąjungininku kovoje su dezinformacija, analizuotos dezinformacijos technikos ir konkretūs pavyzdžiai, kaip naudojantis viešai prieinama informaciją ir šaltinius, patikrinti jos tikrumą. Mokymų metu dalyviai sužinojo įrankius ir metodus, kurie padeda aptikti skaitmeninių nusikaltimų pėdsakus.

„Bene didžiausia dalis Lietuvai tenkančios dezinformacijos yra nukreipta prieš Lietuvos kariuomenę ir NATO pajėgas Baltijos šalyse. Todėl siekiant nepasiduoti provokacijoms, reikia suprasti dezinformaciją, jos tikslus ir metodus. Mokymų metu pasiūlėme visuomenei diskutuoti su kariuomenės strateginės komunikacijos departamento atstovais apie kariuomenės vaidmenį krizių akivaizdoje“, – apie vieno iš seminarų temą sako T. Kazulėnas.

2020 metai nuo pat pirmų dienų visam pasauliui pametėjo nemažai iššūkių, iš kurių labiausiai pasižymėjo koronavirusas. 2020 Lietuvoje – rinkimų metai, todėl komunikacinės kompetencijos ir informacinis raštingumas tampa gyvybiškai svarbus siekiant išvengti manipuliacijų bei apgaulės, kurių artėjant rinkimams tik daugės. Tad paskutinieji ciklo mokymai buvo nukreipti į artėjančius rinkimus Lietuvoje ir pasaulyje, kurių metu aptartos juodųjų technologijų įtakos, veikos socialinėse medijų platformose bei Lietuvos žiniasklaidai kylantys iššūkiai.

Pradėti reikia nuo mokyklos

„Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėse klasėse“, – skelbia žurnalas „Scientific American“. Turime nuo mažų dienų pradėti ugdyti vaikų kritinį mąstymą kalbėdami, žinoma, jų kalba, pateikdami tam tikrus pavyzdžius, suteikdami įrankius patiems galvoti ir stengtis atskirti kas yra tikra, o kas – melas“, – sako T. Kazulėnas.

Pasak jo, visuomenės edukacija prasideda būtent nuo mokymų ir kritinio mąstymo ugdymo, kuris skatina visuomenės jautrumą ir didina atsparumą informacijos, ypač tendencingos, paveikumui.

„Kritinio mąstymo vystymas yra ilgas procesas. Edukavimas – yra esminis komponentas. Mes negalime reguliuoti, ką žmonės deda ir kuo dalinasi socialinėse medijose, bet mes galime juo edukuoti. Kritinis mąstymas yra įgūdis ir jis nėra įgyjamas greit, reikia nuolatinio darbo ir praktikos“, – sako T. Kazulėnas.

Jei pageidaujate dalyvauti VšĮ „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ organizuojamuose mokymuose, sekite naujienas Facebook puslapyje arba www.cri.lt

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA