Kaune įkurtas labdaros fondas buvo tik apgaulė išvilioti pinigus: plano autorius stos prieš teismą

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame labdaros ir paramos fondo direktoriui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo ir dokumentų klastojimo. Labdaros ir paramos fondo direktorius kaltinamas pasisavinęs beveik 100 tūkst. eurų, dar 11 tūkst. eurų jis pasisavino iš kitos įmonės.

Kaip skelbiama FNTT pranešime žiniasklaidai, ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 2015 metais Kaune įkūręs labdaros ir paramos fondą, jo direktorius nė neketino užsiimti jokia fondo paskirtį atitinkančia veikla. Prisidengiant fondu, prekiauta automobiliais, klastoti dokumentai, gryninti neapskaityti pinigai ir apgaulingai tvarkyta buhalterija.

Tyrėjai išaiškino, kad į fondo sąskaitą buvo mįslingai gauta didelė, daugiau nei 185 tūkst. eurų siekianti suma, kuri nepagrįsta jokiais dokumentais, įrašais buhalterinėje apskaitoje ar ūkinių operacijų registruose.

Direktorius, būdamas vienasmenis šio fondo valdytojas, iš fondui priklausančios banko sąskaitos išgrynino per 170 tūkst. eurų, neužpildydamas nė vieno reikiamo buhalterinės apskaitos dokumento.

Įtariama, kad pinigai panaudoti ne fondo veiklai. Kiek vėliau iš fondo sąskaitos išgryninta dar apie 93 tūkst. eurų. Pinigai nebuvo apskaityti, todėl įtariama, kad direktorius šią sumą pasisavino savo reikmėms.

Išaiškinta dar viena paini schema. Tyrimo duomenimis, be jokių apskaitos dokumentų fondo vardu įsigyti 28 automobiliai, jų pirkimo vertė viršijo 72 tūkst. eurų, vienas automobilis parduotas, už jį gauta apie 4 tūkst. eurų.

Išaiškinta nusikalstama veiksmų grandinė, kai užsienio šalyse automobilius su suklastotais dokumentais pirko kiti žmonės, o automobiliams atkeliavus į Lietuvą fondo direktorius, siekdamas pasipelnyti, juos registravo labdaros ir paramos fondo vardu, klastojo pirkimo–pardavimo sutartis ir gavo už tai atlygį.

Visa tai daryta siekiant palengvinti automobilių transportavimą iki tikrojo savininko kitoje užsienio šalyje.

Pareigūnai išsiaiškino dar vieną to paties asmens anksčiau vykdytą nusikalstamą aferą. Įtariama, kad jis, anksčiau būdamas kitos įmonės direktoriumi, taip pat apgaulingai tvarkydamas buhalteriją, vengė mokesčių, teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pasisavino beveik 11 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas.

Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimt metų. Didžiausia bausmė už apgaulingą buhalterijos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės. Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

VDU tapo ambicingo „Europos universitetų“ tinklo dalimi

Miške auga ne tik medžiai: miškininkai surinko rekordinį išmestų padangų kiekį

Seime - siekis sutramdyti nelegalius žvejus, griežtinti verslinę žvejybą

Europos komisijos ekspertai įvertino Kauno pasirengimą tapti žemyno kultūros sostine

Kėdainiuose smurtavęs neblaivus policininkas nuteistas laisvės apribojimu

G. Landsbergis: „Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios“

Fiksuoja skaitytojai: vairuotojas per raudoną šviesoforo signalą pravažiavo net nestabtelėjęs

Favoritas nesikeičia: naujuoju „Žalgirio“ treneriu minimas su Š. Jasikevičiumi dirbęs turkas

Festivalis „Akacijų alėja 2020“ - tiesioginė transliacija

Vasarą pareigūnai skirs papildomą dėmesį vandens telkinių ir poilsio zonų priežiūrai