Kauno klinikų specialistai turi džiugių žinių – šį pasaulį išvydo pirmoji gyvybė, sukurta atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą pernai atidarytame Reprodukcinės medicinos centre. Medikai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje papasakojo apie vaikelio susilaukusią jauną porą, dirbtinio apvaisinimo specifiką ir tokios procedūros tikimybę baigtis sėkmingu nėštumu.
Kaip klinikų pranešime pasakojo kūdikio po pagalbinio apvaisinimo susilaukusi Jolanta, tiek ji, tiek apie 3 kilogramus sverianti mažylė jaučiasi puikiai.
„Kelis metus bandėme susilaukti vaikų, tačiau nesėkmingai. Labai norėjome kuo greičiau sulaukti šeimos pagausėjimo, todėl pradėjome domėtis pagalbinio apvaisinimo galimybėmis ir kreipėmės į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą.
Pats pagalbinio apvaisinimo procesas nebuvo labai sklandus. Gydytojai sakė, kad pastoti šansų nedaug, tačiau jie dėjo visas pastangas. Šiandien ant rankų sūpuoju nuostabią dukrą“, – cituojama jauna mama, kuri su vaikeliu šią savaitę turėtų išvykti namo.
Nevaisingumo priežasties išsiaiškinti nepavyko
Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė pažymėjo, kad nevaisingumo gydymas ir pagalbinio apvaisinimo technologijų sėkmė turi daug veidų. Tai nebuvo pirmoji pacientė, kuri po pagalbinių technologijų taikymo Reprodukcinės medicinos centre pasiekė nėštumą, tačiau buvo pirmoji pagimdžiusi.
„Pora jauna, tirta ir gydyta Kauno klinikose nuo 2017 m., nepavyko identifikuoti aiškios priežasties, dėl ko jie nesusilaukė vaikų. Viena iš priežasčių yra neaiškios kilmės nevaisingumas. Su šia problema susiduria 15-20 proc. nevaisingų porų.
Ilgiau užtrukęs neaiškios kilmės nevaisingumas buvo indikacija atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Ji kėlė tam tikrus iššūkius medicininiu aspektu dėl labai mažo lytinių ląstelių skaičiaus, tačiau po vieno embriono perkėlimo, kas yra labai gera pasaulio ir Europos praktika, pavyko pasiekti vienavaisį nėštumą, kuris pasibaigė sėkmingai“, – pasakojo E. Drejerienė.
Per metus kreipėsi virš 400 porų
Ši žinia, neslėpė centro vadovė, specialistams ypač džiugi, nes tai pirmasis rezultatas, kuris akivaizdžiai matomas visuomenėje. Beje, liepą sueis 42-eji metai pirmajai pasaulyje po dirbtinio apvaisinimo gimusiai moteriai – britei Luizai Brown, kuri jau pati augina du sveikus vaikus. Visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūros šiuo metu gimusių vaikų yra apie 8 mln.
„Gaila, bet Lietuvoje tokio registro neturime, tad tiksliai pasakyti, kiek jų yra, negalime, tačiau Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre tai džiaugsmingas įvykis, nes pirmasis nėštumas, pasibaigęs sėkmingai – gyvo, sveiko vaiko gimimu. Ta proga negaliu neprisiminti žmogaus, esančio šių pagalbinių technologijų krikštatėviu – Roberto Edwardso, 2010 m. nominuoto Nobelio premijai. Kaip tik jis ir dalyvavo sukuriant pirmąjį vaiką iš mėgintuvėlio“, – pagarbą dirbtinio apvaisinimo pionieriui atidavė E. Drejerienė.
Reprodukcinės medicinos centras pradėtas kurti 2017 m., duris atvėrė 2019 m. birželio 14-ąją, o lygiai po metų medikai gali pasidžiaugti pirmuoju akivaizdžiu rezultatu. Centras pradėtas kurti Lietuvoje priėmus pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, dėl to tai buvo naujai licencijuota gydymo įstaiga. Ypatingas dėmesys, pasak E. Drejerienės, kreiptas tiek į techninius aspektus, tiek į įvairias detales, kurios užtikrintų saugią ir kokybišką paslaugą vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms.
„Šiuo metu porų, kurios kreipėsi dėl vaisingumo sutrikimo problemų, turime per 400, ir virš 120 šeimų, kurios kreipėsi tiesiogiai dėl dirbtinio apvaisinimo procedūros. Įgyvendindami savo viziją padedant klinikų administracijai formavome ne tik techninę bazę, bet ir specialistų komandą, dirbančią Reprodukcinės medicinos centre: gydytojus, kvalifikuotus embriologus ir akušerius“, – kalbėjo E. Drejerienė.
Apvaisinimą atlieka dviem būdais
Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė suskubo paminėti, kad ši sėkmė – visos komandos darbas, kuris prasideda laboratorijoje: „Atėjus pacientei, mes jai iš pradžių subalansuojame kiaušidžių skatinimo protokolą ir tuo metu moters organizmas subrandina daug kiaušialąsčių, kurios punktuojamos iš kiaušidžių – tai nėra labai sudėtinga procedūra, bet turi būti atlikta meistriškai.“
Tą pačią dieną, kai yra išpunktuojamos, kiaušialąstės automatiškai atkeliauja į laboratoriją. Tada prasideda, A. Kozlovskajos-Gumbrienės žodžiais, labiausiai mistifikuotas dalykas, apie kurį žmonės galbūt nežino. Embriologų darbas yra atkartoti tai, kas vyksta gamtoje: vyriškos ir moteriškos ląstelės susitinka moters organizme, įvyksta apvaisinimas ir vystosi embrionas, kuris vėliau implantuojasi gimdoje ir sėkmingu atveju moteris susilaukia vaiko.
„Laboratorijoje procedūrą galima atlikti dviem būdais. Arba tai yra klasikinis apvaisinimas, kai tam tikra spermatozoidų koncentracija tiesiogiai įdedama į indelį, kur yra kiaušialąstės, o spermatozoidai atlieka savo darbą – apvaisina kiaušialąstę ir kitos dienos ryte embriologai nustato, ar ląstelė apvaisinta, susiformavo zigota, ar ne.
Kitas būdas gal kiek sudėtingesnis – kai embriologas naudodamasis adata pasiima vieną spermatozoidą ir jį injekuoja į pasirinktą kiaušialąstę. Šis metodas dažniausiai taikomas, kai yra nepakankamas skaičius vyriškų lytinių ląstelių. Tada embriologas turi įsikišti ir atlikti apvaisinimą tokiu būdu. Iš esmės, toliau procedūra nesiskiria“, – nuo aplinkybių priklausantį apvaisinimo dvejopumą nusakė embriologė.
Apvaisintos ląstelės tuomet auginamos inkubatoriuose, kuriuose palaikoma temperatūra ir sąlygos, panašios į esančias moters gimdoje. Embrionas auginamas įvairų dienų skaičių, maksimaliai – iki šeštos dienos. Penktą dieną embrionai pasiekia implantacijos stadiją, kuomet natūraliai moters organizme integruotųsi gimdoje ir vystytųsi toliau. Šią stadiją pasiekę embrionai yra stipriausi ir turi didžiausią šansą implantuotis.
Nepanaudoti embrionai, pažymėjo A. Kozlovskaja-Gumbrienė, gali būti konservuojami, šaldomi: „Ši procedūra taikoma jau daugybę metų. Vėliau embrionai gali būti atšildyti, sekančiame cikle perkelti moteriai ir ji gali susilaukti antro vaikelio arba jei nepavyko viena procedūra, turėti medžiagos kitai. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre taip pat šaldome tiek moteriškas, tiek vyriškas lytines ląsteles – jas vėliau galime apvaisinti ir užauginti embrioną, kuris būtų perkeltas moteriai.“
Akušerė – visas proceso šalis jungiantis žmogus
Tuo metu Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė pasiuntė dvi svarbias žinutes. Pirma, pabrėžė medikė, centro specialistai yra lygiaverčiai komandos nariai, kartu dirbantys su gydytojais, embriologais ir atvykusia pora.
„Pas mus nėra atskirai moters ir vyro, yra pora. Akušerė – pirmoji, pasitinkanti porą, kuri su ja susipažįsta ir tinkamai suteikusi visą informaciją nukreipia, kur eiti, ką daryti, pasako, kas toliau laukia. Akušerė yra visus surišanti grandis – asistuoja gydytojui, komunikuoja su pacientais, embriologais ir yra svarbus asmuo, kuris paskutinis išlydi šeimą iš mūsų centro.
Kitas dalykas – visame pasaulyje ir pas mus labai svarbus emocinis palaikymas. Atėjusi pora išgyvena didesnį ar mažesnį stresą. Akušerė pirmoji turi pamatyti, gebėti įvertini ir suteikti reikiamą informaciją bei pagalbą. Mes tokios akušerės esame ir siekiame, kad komandoje būtų toks bendradarbiavimas“, – kolegiškumą spaudos konferencijoje deklaravo V. Vaičienė.
Išsivystyti lemta tik kas trečiam
Kai kurie užsimezgę nėštumai, aiškino E. Drejerienė, nutrūksta iki klinikinės išraiškos, kitaip tariant, iki tol, kol gydytojas jį gali pamatyti. Ne kiekvienas embrionas, kuris perkeliamas yra moters gimdą, virsta vaisiumi – tai lemta tik kas trečiam-ketvirtam. Tas pats galioja ir natūralaus nėštumo atveju.
Kaip nurodė Reprodukcinės medicinos centro vadovė, priežastys, dėl kurių nėštumas nutrūksta, dažniausiai (apie 70 proc.) susijusios su paties vaisiaus chromosominėmis arba genetinėmis problemomis. Tiek dirbtinio apvaisinimo, tiek nevaisingumo gydymo apskritai rezultatą lemia labai daug veiksnių. Viena grupių – moters amžius, nevaisingumo priežastis, laboratorijos sąlygos ir daugelis kitų aplinkybių.
„Ne visos susiformavusios kiaušialąstės įsitvirtins, gimsta apie 25-30 proc. susidariusių embrionų. Jeigu turime 10 kiaušialąsčių, tinkamų į gimdą perkelti embrionų skaičius priklauso nuo moters amžiaus – jų gali būti keturi, gal du, mes nežinome“, – atsitiktinumo momentą įvardijo E. Drejerienė.
Pirmasis vaikas po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje, praeitin nusikėlė docentė, yra gimęs 1998 m. – pradėtas buvo ir į šį pasaulį jis atėjo Kaune. Tuo tarpu pirmas Reprodukcinės medicinos centro specialistų pasiektas nėštumas nebuvo sėkmingas, vystymasis sustojo 10-tą savaitę, kai tai jau buvo klinikinis nėštumas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ta pati pacientė, turėjusi saugomų embrionų, šiuo metu laukiasi. Tikimės, kad šis nėštumas bus sėkmingas“, – optimistine gaida užbaigė E. Drejerienė.
Valstybė kompensuoja du ciklus
Kauno klinikų pranešime primenama, kad į pirmąjį Kauno regione Reprodukcinės medicinos centrą per metus dėl nevaisingumo kreipėsi 486 pacientės, o dėl pagalbinio apvaisinimo – daugiau nei 120 šeimų.
Nuo darbo pradžios atliktos 78 pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus dar 8 procedūrų rezultatų laukiama. Centre taip pat teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.
Kasmet išsivysčiusiose šalyse gimsta apie 2-4 proc. vaikų po pagalbinio apvaisinimo.
