Valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai šalies vadovas pareiškė skaitydamas metinį pranešimą Seime.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad jį „glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda kritikuoja vėluojančią paramą verslui
Šalies vadovas pabrėžia, kad atnaujintas Europos Sąjungos biudžetas ir bendrijos atsigavimo fondas galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos veidą, europines lėšas išnaudojant investicijoms.
„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – Seime ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jo teigimu, dabartinė situacija Lietuvai palanki, nes atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas.
„Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui. Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti! Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas“, – teigė G. Nausėda.
Vėluojančią pagalbą verslui per krizę kritikavo tiek verslo atstovai, tiek ekonomistai – anot jų, pagalba vėluoja dėl perteklinių reikalavimų ir valdininkų siekio apsidrausti, kad nebūtų apkaltinti išlaidavimu. Spartinti paramą ne kartą ragino ir G. Nausėda.
Šalies vadovas ketvirtadienį taip pat sakė, kad dalis verslo problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems su virusu arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino 5 mlrd. eurų vertės Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame vien pagalbai verslui skirta 1 mlrd. eurų. Vėliau parama verslui buvo dar padidinta, tačiau realiai jos išdalinta labai nedaug, išskyrus labai mažas įmones, kurias pinigai pasiekia per Mokesčių inspekciją.
Be to, birželį Vyriausybė patvirtino 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pagal kurį valstybės investicijų suma iki 2021 metų pabaigos padidinta 1,8 mlrd. eurų. Tačiau oponentai kritikuoja Vyriausybę investuojant tik į kelius ir kitą infrastruktūrą.
Europos Komisija gegužę pasiūlė steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą, iš jų 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.
Lietuvos tikslas – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė
G. Nausėda sako, kad Lietuvos tikslas turi būti teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė, o ją kuriant reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.
„Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų“, – sakė G. Nausėda.
„Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – teigė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybė prasideda „nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam“.
Prezidentas pabrėžė, kad kantriai sieks bendro sutarimo dėl tolesnės valstybės raidos.
„Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese“, – teigė jis.
G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
