Kelių direkcijai – kritikos banga iš Susisiekimo ministerijos

Asociatyvi / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.

Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, analizuota projektų įgyvendinimo eiga ir vėlavimo priežastys, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Auditas parodė, jog lėšos (beveik 600 mln. eurų), skirtos iš KPPP ir ES, nėra efektyviai įsisavinamos, nebus įgyvendinta 4-erių metų Vyriausybės programa ir gali likti maždaug 200 km neišasfaltuotų žvyrkelių atkarpų visoje šalyje. Nustatyta, kad KPPP ir ES fondų lėšos praėjusiais metais buvo panaudotos atitinkamai 86 proc. ir 66 proc.

Ką atskleidė vidaus auditas?

Nors KPPP finansavimo lėšų sąmatos vykdymas 2018 m. – 83,40 proc., tačiau lėšų, skirtų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, panaudojimas – 70,9 proc. Tačiau įvertinus LAKD vadovo pasiektus rezultatus, vykdant metines užduotis, nustatyta, kad valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal vertinimo rodiklius ir jo tarnybinė veikla už 2018 m. įvertinta labai gerai.

Tokiu būdu, tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme LAKD vadovo kasmetinio tarnybos vertinimo metu nustatytos užduotys neapėmė svarbiausių įstaigos sričių ir neatskleidė LAKD neefektyvaus KPPP finansavimo lėšų sąmatos vykdymo.

LAKD, neturėdama susistemintų duomenų apie kiekvieniems metams planuojamus ir faktiškai atliktus projektus, finansuojamus ES lėšomis, darbus negalėjo tinkamai kontroliuoti šių projektų vykdymo. Turima projektų valdymo informacinė sistema neužtikrina informacijos surinkimo ir susisteminimo.

Vidaus audito metu nustatyta, kad LAKD projektus, finansuojamus ES lėšomis, vykdo neefektyviai, nes nepakankamas ES lėšų panaudojimas (2017 m. – 30,5 proc., 2018 m. – 93,8 proc., 2019 m. – 65,7 proc.), fizinių rodiklių pasiekimas (2018 m. – 24 proc., 2019 m. – 85 proc.) ir ženklus projektų vėlavimas.

Projektų vėlavimo priežastys kasmet kartojasi, skirtų lėšų panaudojimas nepakankamas. Tokiu būdu LAKD neužtikrina efektyvaus projektų įgyvendinimo rizikų valdymo, jos neeliminuojamos – tai lemia nepakankamą skirtų lėšų naudojimą. Atsižvelgiant į dažnai pasitaikančias viešųjų pirkimų procedūrų problemas bei kitus projektų įgyvendinimo trikdžius, kyla rizikos dėl savalaikio likusių sutarčių sudarymo bei ES lėšų įsisavinimo.

Nuolatinis vėlavimas

Auditas atskleidė jau įsisenėjusias LAKD problemas, kurios pastaruoju metu nėra efektyviai sprendžiamos, viena didžiausių problemų – nuolatinis vėlavimas asfaltuojant Lietuvos žvyrkelius. Dėl LAKD nesugebėjimo planuoti darbus ir efektyviai įsisavinti lėšas, iki 2020 metų pabaigos nemažai kelių visoje šalyje, ypač gyvenvietėse, taip ir liks nesuremontuoti, nepadengti asfalto danga.

„Kartais atrodo, kad LAKD vadovybė į auditą žvelgia kaip į asmeninį įžeidimą ar asmeninį patikrinimą. Neturėtų būti jokių asmeniškumų, juk auditas yra atliekamas kasmet ir reikia priimti jį kaip pagalbą tobulinant kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimą“, – sako susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas.

Jo manymu, LAKD turėtų efektyviau naudoti ir planuoti lėšų paskirstymą, atkreipti dėmesį į kelių vartotojus – t. y. daugiau dėmesio skirti tiems keliams, kurie duoda didesnę ekonominę grąžą bei tiems darbams, kurie turi įtakos mažėjančiam eismo įvykių ir žuvusiųjų keliuose skaičiui.

„Žvelgiant į LAKD veiklą kyla klausimas, ar vadovybė pasirengusi daryti išvadas, o galbūt vadovaujasi išankstine savo nuomone, kuri trukdo pastebėti darbo trūkumus“, – komentuoja V. Puodžiukas.

Eismo saugumas ir kelių būklė

Ministerija mato ir kitą išryškėjusią problemą – tai eismo saugumas. LAKD užduotis yra kurti saugią, patogią ir draugišką aplinkai kelių transporto infrastruktūrą. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. eismo įvykių skaičius išaugo iki 12,4 %, sužeista – 15,4 %, o žuvusiųjų 6,4 % daugiau nei pavyzdžiui 2018 m.

„Per dvejus metus nebuvo rasta būdų nupirkti greičio matuoklių ir dvejus pastaruosius metus keliuose greitis nėra pakankamai kontroliuojamas, – sako V. Puodžiukas. – Kita vertus ir pačios kelių saugumo priemonės, ko gero, nėra pagrįstai atrenkamos, o LAKD veikla, susijusi su kelių saugumo gerinimu, yra netinkamai įgyvendinta – tai gali būti tiesiogiai susiję su padidėjusiu avarijų skaičiumi šalyje. LAKD turėtų tobulinti kelių planavimo, projektavimo procesą, kad didžiulės lėšos, skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, mažintų eismo įvykių, žuvusiųjų keliuose kiekį.“

Būtent LAKD turėtų daryti viską, kad vairuotojas, padaręs klaidą kelyje nežūtų, o, palyginus saugiai, atsitrenktų į atitvarus, apsaugines sieneles, ar įrengtus pylimus žiedinėse sankryžose. Šiuolaikiniai keliai pasaulyje projektuojami taip, kad būtų atlaidūs vairuotojų klaidoms ir išsaugotų jų ir kitų eismo dalyvių gyvybes.

Trečioji problema yra prastėjanti kelių dangų būklė. Per metus pablogėjo rajoninių kelių lygumas, padidėjo provėžų kiekis ir gylis. Taip pat didesnių provėžų per metus atsirado ir krašto keliuose.

„Žvelgiant į didesnį eismo įvykių kiekį ir didėjančias bei gilėjančias provėžas rajoniniuose bei krašto keliuose, natūraliai kyla klausimas, ar lėšos, kurias valdo LAKD, yra panaudojamos efektyviai, kaip atrenkami remontuotini objektai, kam skiriamas prioritetas?“, – sako V. Puodžiukas.

Sulaukiama skundų dėl veiklos

Statybos darbų techninę priežiūrą ir projektavimo darbus atliekančios įmonės vieningai atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria dalyvaudamos LAKD skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose projektavimo darbams atlikti ir įgyvendindamos projektus.

Jų vadovų teigimu „LAKD konkurso sąlygų techninėse specifikacijose praktiškai niekada nebūna detaliai aprašyti reikalingi atlikti projektavimo darbai (…) ir daug paliekama „spręsti projektavimo metu“, o tokie niuansai gali dvigubai padidinti faktines sąnaudas.“

LAKD turėtų suformuoti detalią užduotį, o projektavimo darbų metu operatyviai bendradarbiauti su projektuotoju ir išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. Atkreipiamas dėmesys į perteklinius LAKD reikalavimus dokumentacijos turiniui, taip pat į LAKD darbuotojų komunikavimo ir kompetencijos problemas įgyvendinant projektus.

Miestų ir rajonų savivaldybės skundžiasi dėl LAKD nelanksčių metodikų sudarant prioritetines kelių projektų įgyvendinimo eiles, stipriai vėluojantį sudarytų prioritetinių eilių skelbimą bei pasigenda aiškumo, kada bus vykdomi suplanuoti kelių projektų įgyvendinimo darbai.

Nesutinka su audito išvadomis

Susisiekimo ministerijai priekaištaujant Kelių direkcijai dėl prastai panaudojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, direkcijos vadovas sako, kad skaičiai rodo ką kita.

Anot Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.

„Kelis metus trunka klaidingi, nepagrįsti kaltinimai dėl lėšų nepanaudojimo, kas iš esmės ir yra atspindėta audito išvadose (…) Su Susisiekimo ministerijos audito išvadomis nesutinkame ir nesutiksime, nes skaičiai rodo ką kita“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Andrejevas.

Jis nurodė, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau KPPP lėšų nei numatyta.

„Mes turime per tris metus surinkę 1,437 mlrd. eurų. Priimant biudžeto įstatymus, kiekvienų metų gruodį Seimas sprendžia, kiek lėšų bus panaudota kitoms reikmėms. Per tuos tris metus kitoms (valstybės – BNS) reikmėms buvo paimti beveik 109 mln. eurų ir iš viso galėjome naudoti 1,328 mlrd. eurų“, – pasakoja jis.

Anot V. Andrejevo, direkcija per tą laiką panaudojo net daugiau lėšų – 1,363 mlrd. eurų.

„Daugiau panaudojome, nes 2016 metais liko nepanaudotų lėšų. Tvirtai pareiškiu, neklaidinant visuomenės, kad panaudojome visas lėšas, kiek buvo surinkta ir papildomai 35,5 mln. eurų panaudojome to, kas buvo nepanaudota 2016 metais“, – sakė jis.

„Kelių direkcija tikrai veikia efektyviai, nors tobulinti sistemą reikia. Dirbame su tam tikrais instrumentais, kurie yra daugiau nei 15 metų senumo, turiu omenyje programinę įrangą. Mes esame išsikėlę tikslus, nuo kada turėsime tam tikrus automatizuotus procesus, galėsime sklandžiau įvykdyti biudžetus ir taip toliau“, – kalbėjo V. Andrejevas.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno „Akropolyje“ – akį traukianti R. Kalinkino instaliacija (foto)

Situacija Šančiuose kartojasi: galimai užterštos nuotekos vėl teka į Nemuną

Tragiški įvykiai Lampėdžio ežere nesibaigia: tokios kruvinos vasaros dar nebuvo

Policija ieško „drąsuolio“: trenkė apsaugos darbuotojui, pasiuntė velniop ir pabėgo

Vyriausybė leido atvykti per 40 užsieniečių, kurie atliks būtinus darbus

Užfiksuotas Denge karštligės atvejis Kaune: patarimai keliaujantiems po egzotines šalis

Nužudytas asmuo galimai sukėlė naują koronaviruso plitimo bangą

Kartą Kaune gyveno... H. Vaitiekūnas: pasivaikščiojimas po Laisvę ir Šančius

Iš pareigų atleidžiamas Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas (papildyta)

FNTT pakratė šešėlinius prekeivius, mėsos laikymo sąlygos nustebino (foto, video)