Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas laikinai iki metų pabaigos penkiais pocentiniais punktais sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) Seime nesulaukia pritarimo.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį septyniais balsais už ir keturiems nariams susilaikius nutarė GPM tarifo nekeisti.
Tačiau komitetas sutiko, kad 50 eurų (iki 400 eurų) nuo liepos būtų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Anksčiau toks didinimas buvo numatytas nuo 2021 metų.
Finansų ministras Vilius Šapoka informavo, kad sumažinus GPM biudžetas šiemet negautų apie 400 mln. eurų pajamų, o kitais metais, jeigu toks tarifas išliktų – daugiau nei 700 mln. eurų.
Tokį netekimą, anot V. Šapokos, reikėtų kompensuoti skolinantis.
„Išaugtų skola, jos aptarnavimas, o reitingų agentūros tai vertintų neigiamai ir sumažintų Lietuvos skolinimosi reitingą. Ir reikėtų pamiršti apie tas palūkanas, kuriomis skolinamės dabar. Tai reikštų, kad ateityje reikės arba smarkiai kirpti išlaidas arba smarkiai padidinti mokesčius“, – teigė ministras.
Ministras pakartojo, kad didžiausią naudą iš didesnio tarifo pajustų daugiau uždirbantys gyventojai. Jis taip pat mano, kad dalis papildomų pajamų bus taupoma.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad GPM tarifo mažinimas „nevirs atlyginimų padidinimu“, o vėliau tarifo vėl pakelti nepavyks „nei psichologiškai, nei politiškai“.
„Atlyginimai bus mokami tokie, kokie ir dabar mokami į rankas. Netikiu, kad atstatysime po Naujų metų. Nei psichologiškai, nei politiškai tai bus neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Į šalies vadovo patarėjo Simono Krėpštos pastebėjimą, kad atlyginimų padidėjimą paskatintų neseniai prezidento su verslu pasirašytas memorandumas, parlamentaras atšovė, kad tai nėra teisinis įsipareigojimas.
R. J. Dagys taip pat sako, kad sumažinus GPM nukentės savivaldybių biudžetai.
Finansų ministro teigimu, Lietuva pagal darbo apmokestinimo naštos lengvumą yra septinta šalis
