Iš paukščio skrydžio užfiksavo Lietuvos kalėjimus: du iš jų – Kaune | Kas vyksta Kaune

Iš paukščio skrydžio užfiksavo Lietuvos kalėjimus: du iš jų – Kaune

A. Repšio nuotr.

Trečiadienį Vilniuje bus atidaryta unikali fotografijų paroda, kuri vėliau atkeliaus ir į Kauną. Panevėžietis fotografas Andrius Repšys dronu „apskrido“ daugumą Lietuvos įkalinimo įstaigų, tarp kurių – ir Kauno kalėjimai. Fotomenininko žvilgsnis iš drono skrydžio užfiksavo Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teritorijas.

[galerija kiek=”8″]

Įkalinti savo namuose

„Ėmiausi sumanymo įvykdyti, ko gero, net ir pasaulyje dar nebandyto kūrybinio projekto. Iki šiol droną ir įkalinimo įstaigą siedavo tik nelegalūs gabenimai, o aš droną panaudojau meninės fotografijų parodos sukūrimui. Mano manymu šiai dienai tai ypač aktualu, kai pandemijos esame visi uždaryti savo namų kalėjimuose“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Andrius Repšys.

Fotografijų serija buvo sumanyta kaip priešprieša kasdienybei – tai tarsi atitinka skrydį ir simbolizuoja laisvę, nors mūsų visuomenėje kalėjimas atstoja laisvės netekimo vietą. Fotografuojant iš viršaus galima greitai susidaryti neigiamą įspūdį net matant šiuolaikiškai įrengtas sporto aikšteles.

Slogią nuotaiką kuria suvokimas, kad bet kokiam žmogui reikia veiklos, net jei tai būtų kasdienis vaikščiojimas nuo sienos prie sienos. Kalinimo įstaigos tarsi skirtos kaip visuomenės apsauga, o kaliniai traktuojami kaip nepritapėliai – matome mažas žmogaus figūras, kurios sudaro tik mažiausią dalį nuotraukoje ir yra pailgų titaniškų šešėlių savininkai – savo sielų, didesnių už juos pačius.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai iš viršaus/ A. Repšio nuotr.

„Šešėliai parodo jų norą būti laisvais ir parodo jų mintis apie laisvę, kurių negalima įkalinti tarp sienų ar žmonių kūnuose. Taip keliami egzistenciniai ir socialinės atskirties klausimai“, – sako A. Repšys.

Fotografijose esančius kodus ir spaudos žymenis būtų galima iššifruoti skaitant netiesiogiai sukurtas grafines figūras ir formas. Tačiau kyla klausimas: „Ar tikrai mes esame tie už sienų ir laisvi?“

Taipogi tai socialinis projektas, skatinantis visuomenės narius, ypač jaunimą, atkreipti dėmesį, kad nusikaltimai galų gale sulaukia atpildo. Ir vietose kur atliekama bausmė nėra smagus, kriminalinės romantikos užpildytas, laiko praleidimas.

Ši A. Repšio sukurta fotografijų serija buvo nominuota Lietuvos spaudos fotografijos 2020 apdovanojimuose.

Žvilgsnio iš viršaus galia 

„Andrius Repšys yra vienas iš aktyviausių fotografų, jau du dešimtmečius išradingai derinantis menines, praktines, verslo iniciatyvas fotografijos meno ir technologijų srityje. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje kryptingai siekia dronų fotografijos meistriškumo. Jos galimybės tik atrandamos, vaizdavimo, temų ribos plečiamos. Iki tol jau turėjęs aviacinės fotografijos patirties, Andrius Repšys, dronų fotografijai suteikia naujų impulsų, šlifuoja techniką, optiką, vaizdo prasmę, ieško už estetinio grožio slypinčių prasmingų formų derinių, netikėtų sekų, teminio cikliškumo“, – Vilniuje atidaromos parodos anotacijoje rašo meno kritikas Virginijus Kinčinaitis.

Pasak jo, tai, kad Andrių ir kitus, naujovėms atvirus fotografus šiandien žavi dronų galimybės, neturėtų stebinti. Matyti pasaulį Dievo, paukščio, sapniško skrydžio akimis svajojo kiekvienas visais laikais. Todėl didysis fotografijos novatorius Nadar’as dar 1858 m. vienas pirmųjų fotografijos istorijoje iš oro baliono pabandė užfiksuoti žemės vaizdą iš dangaus.

„Andrius metodiškai tyrinėja įvairius gamtos, architektūros, urbanistinių erdvių, žmonių mobilumo „žemėlapius“. Jo entuziazmas, nuolatinis žvilgsnio ir minties tobulinimas kitokiai žemės optikai. Svarbiausia, kad jis nesustoja užhipnotizuotas žemės grožio iš viršaus“, – teigia V. Kinčinaitis.

Pasak jo, žemė ne tik graži, joje daugybė paradoksų ir paslėptų prasmių. Kai kurios atsiveria tik iš viršaus. Labai svarbu jas pamatyti. Būtent tai Andriui pavyko naujausiame Lietuvos kalėjimų kiemų cikle. Šiose fotografijoje lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Tai dvi kontrolės, biovaldžios, sekimo ir žmogaus sudaiktinimo priemonės, kurios Andriaus darbuose įgauna veidrodinių atspindžių principą ir radikaliai vizualizuoja pavergimo technikas“, – rašo meno kritikas.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai iš viršaus/ A. Repšio nuotr.

A. Repšio fotografijose žiūrovai išvysta uždarus, skurdžius, geometriškai aštrius kalėjimo kiemus, kurie yra dar kartą įkalinami iš viršaus banalią kalinių kasdienybę stebinčio nebaudžiamo drono akimi. Tai kas nuo mūsų buvo ilgus metus slepiama aukštomis spygliuotomis tvoromis, šiandien laisvai apžvelgiama drono skrydžiu.

Per žymaus Lietuvos fotografo drono objektyvą žiūrovai kviečiami drauge patyrinėti įvairias įkalinimo įstaigų detales, erdvių suskaidymo ir judėjimo kontrolės žemėlapius, kalinių buitį, jų siekį prisijaukinti kamerinę erdvę savo reikmėms. Kaliniai mato tik dangų, jie neturi langų, jiems nepasiekiama horizonto linija. Kalinys gali susidurti žvilgsniu tik su paukščio arba drono skrydžiu. Taip susikerta neribotos laisvės ir įkalinto kūno optikos pasauliai. Todėl tai dramatiški susitikimai.

Parodos „4m2 Laisvės“ atidarymas vyks trečiadienį, gegužės 27 d., 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19). „Atidarymas su ribotu skaičiumi žmonių vyks lauke priešais galeriją. Jei turėsite galimybę kviečiu apsilankyti parodoje, suruošėme įdomią ekspoziciją kai kurios nuotraukos 3×5 m dydžio“, – kviečia fotomenininkas iš Panevėžio R. Repšys.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA