Verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų. Šis susitarimas bus aktualus tuo atveju, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei „Sandrauga“.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta tikisi, jog įstatymo pakeitimai, jei juos priims Seimas, nepaveiks žmonių darbo sutarčių, o papildomas pajamų padidėjimas atiteks darbuotojams.
„Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad darbdavių įsipareigojimai nėra privalomi, tai vertybinis dokumentas, tačiau jo laikytis turėtų visas verslas.
„Pasirašė visos didžiosios asociacijos, tai paliečia visą verslą. Šis memorandumas nėra teisiškai įpareigojantis ir nebus baudų, jei kas nors jo nevykdys, nebus baudžiamosios, administracinės, ar civilinės atsakomybės, bet jei aš asmeniškai sužinosiu, kad kažkokios įmonės tuo pasinaudojo ir sumažimo atlyginimą, gėda bus tokioms įmonėms ir aš tai pasakysiu“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad visi sprendimai yra Seimo rankose, o dokumentu išreikštas pritarimas siūlymui mažinti GPM. Jis taip pat teigė, kad ekonominei krizei gilėjant, verslas neišvengs sąnaudų mažinimo.
„Galime mokesčius kaitalioti, bet jei nebus užsakymų, stos eksportas, pramonė lėtės, tai neapsaugos nuo įmonių sąnaudų mažinimo, žmonių atleidimo“, – teigė R. Dargis.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad memorandumas yra gera iniciatyva, parodanti Seimui verslo ir profsąjungų požiūrį į prezidento siūlomus pokyčius.
„GPM keitimas, kaip ir NPD didinimas priklauso nuo Seimo, jis turi priimti įstatymą. Nei nacionaline kolektyvine sutartimi to negalime padaryti, nei šiuo memorandumu. Tai mūsų žinia Seimui, kad norime, jog būtų sumažintas GPM ir padidintas NPD. (…) Tai nėra gražūs žodžiai, tai gera iniciatyva, pažiūrėsime, kaip Seimas tai įgyvendins“, – sakė K. Krupavičienė.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis taip pat pabrėžė, kad GPM mažinimas ir memorandumas leis žmonėms tikėti, kad iš krizės bus išsivaduota lengviau.
Dokumento nepasirašiusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, susitarime nėra realių darbdavių įsipareigojimų.
Prezidentas Seimui siūlo laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.
Finansų ministerija ir premjeras nepritaria GPM mažinimui. Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.
Prezidento pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. G. Nausėda šiuos siūlymus Seimui pateikė trečiadienį, tačiau Seimas kol kas jų nesvarstė.
Valdantieji „valstiečiai“ skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Anot „valstiečių“, socialiai teisingesnis yra spartesnis NPD kėlimas – jie siūlo šį dydį didinti 100 eurų.
