Per karantiną padaugėjo ne tik nužudymų: grįžta nusikaltimai, kokių jau seniai nebuvo – Kas vyksta Kaune

Per karantiną padaugėjo ne tik nužudymų: grįžta nusikaltimai, kokių jau seniai nebuvo

delfi.lt / Kristina Pocytė, Agnė Vasiliauskaitė 2020/05/22 21:30
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Karantino laikotarpiu ne tik padaugėjo nužudymų, bet ir nusikaltimų, kurių jau kurį laiką Lietuvoje nebūdavo. Policijos atstovas Ramūnas Matonis papasakojo daugiau apie tai, kaip šiuo metu keičiasi nusikaltimų statistika ir patikino, kad kai kurie nusikaltėliai rado naujų būdų, kaip apgaudinėti žmones.

„Kaip ir prognozavome, kad artimoje aplinkoje gali padaugėti nusikalstamų veikų, tai nužudymai yra turbūt ta pati sunkiausia forma, ką matome – šiemet yra 26 nužudymai, pernai per tokį laikotarpį buvo 15. Iš esmės tai yra buitiniai nužudymai, dažniausiai apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

Tai yra, jeigu paprastai kalbant, kažkoks tarpusavyje konfliktas, kai sugyventiniai abu vartoja alkoholinius gėrimus ir tarpusavyje susiginčija bei pradeda vienas kitą žaloti, arba kai kažkokie draugai, sugėrovai buityje vartoja alkoholinius gėrimus, ir dėl to įvyksta sunkios pasekmės – vienas kitą nužudo“, – laidoje DELFI diena sako R. Matonis.

Anot pašnekovo, beveik visi sulaikytieji asmenys būdavo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų. „Daugiausia registruojama įvykių, kai asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Galima dar pasakyti, kad visus tuos nužudymus pavyko išaiškinti. Iš esmės, atvykus pareigūnams tie asmenys arba buvo įvykio vietoje, arba po kelių valandų jie būdavo sulaikomi – visi šie nusikaltimai išaiškinti“, – papasakojo policijos atstovas.

R. Matonis / DELFI nuotr.

Pasak jo, yra nusikaltimų, kuriuos yra gana sunku išaiškinti. „Sunkiau yra išaiškinti vagystes, kurioms yra iš anksto ruošiamasi. Pavyzdžiui, automobilių vagystės, sodybų, sodo namelių vagystės, nes nėra aišku, kada tiksliai tos vagystės yra įvykdytos. Dažnai žmonės tiesiog nuvyksta į sodybas po žiemos ir nežino, kada tiksliai buvo apšvarintos jų sodybos – tokie tyrimai yra sudėtingesni, jie užtrunka ilgiau.

Taip pat kalbant apie internetinius sukčiavimus, matome, kad jie yra daromi dažniausiai iš įvairių serverių, kurie yra net ne Lietuvoje, ir net ne ES šalyse, o Azijos, Afrikos šalyse, su kuriomis Lietuva neturi net teisinės pagalbos sutarčių, o jeigu ir turi, tai jos yra pakankamai sunkiai vykdomos. Tokius nusikaltimus yra daug sunkiau išaiškinti“, – tikino R. Matonis.

Lietuvoje buvo pasigirdę tam tikrų kaltinimų, neva kai kuriuos nusikaltimus galimai vykdė grįžę emigrantai. To pasakyti policijos atstovas nesiryžo, tačiau kai kurie vykdomi nusikaltimai turi tam tikrą naują braižą, kurio nebuvo jau gerus kelerius metus.

„Konkrečiai dabar pasakyti, kad grįžę emigrantai daro nusikaltimus, turbūt negalėtume. Bet matome tam tikras tendencijas tam tikrų nusikalstamų veikų ir ypač tokių padarymo formų, kurių pastaruoju metu Lietuvoje jau nebūdavo, ir kurios buvo daromos pakankamai senais laikais.

Pavyzdžiui, turto padegimas, turto sugadinimas, bandymai išvengti atsakomybės tam tikrais būdais. Anksčiau to nebūdavo, o karantino metu tai vyko, bet ar tie asmenys, kurie tai darė, yra grįžę emigrantai ar tie patys lietuviai, pakeitę braižą, atsakyti dar negalime“, – tikino R. Matonis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT