Kauno apylinkės teismas atmetė prokuroro prašymą skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą B. B. – įtariamam trukdymu antstolės veiklai ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimu. Šį sprendimą teismas priėmė nenustačius prokuroro nurodomų įstatyme įtvirtintų prašomos skirti kardomosios priemonės skyrimo pagrindų.
Teismo nutartyje pažymima, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog įtariamasis B. B. galėtų bandyti paveikti proceso dalyvius ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje esamus duomenis nėra pagrindo spręsti, kad B. B. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešime žiniasklaidai.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tai, jog B. B. yra įtariamas vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių baigtų nusikalstamų veikų padarymu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismas pripažino, jog nėra pagrindo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, motyvuojant tuo, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Be to nutartyje pažymėta, kad B. B. nėra įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą.
Teismas nutartyje pažymėjo, jog nesant pagrįsto manymo, kad įtariamasis B. B. trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus, darytina išvada, kad įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese galima užtikrint taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, dėl kurios (-ių) parinkimo, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo eigą, paliekama spręsti prokurorui.
Šią nutartį prokuroras per 3 dienas gali apskųsti Kauno apygardos teismui.
