Praėjusių metų vasarą tik per plauką išvengta baisios tragedijos – Kaune pykčio apakintas girtas vyras nusprendė itin kraupiai atkeršyti santykius su juo nusprendusiai nutraukti sugyventinei. Pasiėmęs benzino talpą, jis degų skystį išliejo buto balkone ir padegė. Bute tuo metu buvo ne tik keršto taikiniu tapusi moteris, bet ir trys vaikai, kurių vieno moteris susilaukė su egzekutoriumi. Laimei, gaisrą pavyko greitai užgesinti, nesunkiai nukentėjo, dūmais apsinuodijo moteris ir vienas jos vaikų. Už šį poelgį švelnios bausmės sulaukęs vyras toliau nerimsta, tikina, jog dvejų metų įkalinimo bausmė jam per griežta ir veržiasi į laisvę.
Per plauką nuo tragedijos
Praėjusių metų liepos 23 dieną Kauną sukrėtė reto įžūlumo nusikaltimas. Likus dešimčiai minučių iki vidurnakčio Dainavos rajone, viename Kovo 11-osios gatvės daugiabučių kilo gaisras.
Atvira ugnimi liepsnojo pirmajame aukšte esančio buto balkonas. Laimei, beįsiplieskiančią ugnį laiku pastebėjo vienas šį butą išsinuomavusios moters vaikų. Išsigandęs nepilnametis mamai pasakė išgirdęs į sprogimą panašų garsą, netrukus pastebėjo per orlaidę besiveržiančius dūmus.
Gaisro židinys buvo likviduotas, tačiau apdegė ir aprūko daugiabučio namo sienos, balkonas bei sudegė jame buvę įvairūs buities daiktai. Dėl apsinuodijimo smalkėmis į medikus kreipėsi padegto buto nuomininkė bei jos mažametis sūnus. Laimei, kiti moters vaikai ir namo gyventojai nenukentėjo.
Tapo akivaizdu, jog butą su jame buvusia moterimi bei trimis 2019, 2006 bei 2012 metais gimusiais jos vaikais bandyta tyčia padegti. Juolab, kad balkone, kuriame kilo gaisras, dar kurį laiką buvo jaučiamas specifinis degalų kvapas.
Panorus išsiskirti – baisus kerštas
Neeilinio išpuolio tyrimą pradėjusiems Kauno policijos pareigūnams nusikaltėlio ieškoti ilgai nereikėjo, pagrindinį ir vienintelį įtariamąjį nurodė gaisro metu nukentėjusi moteris.
Tai pusamžis Kėdainių rajono gyventojas, su kuriuo nukentėjusioji kurį laiką kartu gyveno bei susilaukė vaiko (siekiant apsaugoti mažametį, nusikaltėlio tapatybė atskleista nebus).
Bendras gyvenimas nebuvo itin mielas – vyras dažnai girtavo, o apsvaigęs puldavo mušti moterį, jai nuolat grasindavo. Dėl vieno išpuolio prieš sugyventinę jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir skirta pakankamai švelni bausmė – laisvės apribojimas. Tai buvo jau antrasis vyro teistumas, pirmąjį jis sugebėjo „užsidirbti“ Kėdainių rajone, kur jis taip pat smurtavo prieš tuometę sugyventinę.
Kraupiu nusikaltimu pasibaigusi drama Kaune ėmė įgauti pagreitį, kai sugyventinio ir vieno vaikų tėvo elgesiui nesikeičiant moteris ryžosi jį išprašyti iš namų. Dėl to kilo drastiška keršto akcija vėliau virtęs konfliktas. Supykęs ant buvusios gyvenimo draugės jis nusprendė atkeršyti su kaupu – padegti butą, kuriame ji su vaikais gyveno.
Sulaikytas vyras kaltės neneigė. Jis papasakojo, kad lemtingąjį vakarą pasiėmęs 4 litrų talpyklą su joje buvusiais 2 litrais benzino, dviračiu patraukė link sugyventinės namų. Atvykęs iki daugiabučio jis apipylė balkoną benzinu ir uždegė iš anksto pasiruoštą popieriaus skiautę bei įkišo ją pro balkono apačią. Tai padaręs iš karto pasišalino iš įvykio vietos.
Paaiškėjo ir kurioziška aplinkybė. Tą patį vakarą, prieš kraupų išpuolį pavydus vyras buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai girtas važiavo dviračiu.
Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose
Tęsiant ikiteisminį tyrimą vyrui pavyko išvengti kaltinimų pasikėsinus nužudyti keturis žmones: buvusią sugyventinę bei tris vaikus.
Padegėjui buvo pareikšti kaltinimai pagal pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Beje, trečią kartą dėl išpuolių prieš sugyventines teisto smurtininko byla nagrinėta uždaruose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdžiuose. Nuo visuomenės tikriausiai norėta nuslėpti vaikų tapatybes, kurių vieno tėvas – teisiamasis. Taip byloje kalbėta ir apie paties kaltinamojo sveikatos sutrikimus, o tiksliau – apie psichikos būklę, be saiko vartojamą alkoholį ir kylančius pamišimo priepuolius.
Šių metų vasario pabaigoje padegėjas išgirdo teismo nuosprendį. Jis buvo pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų. Už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, padegant balkoną jam skirti 2 metai nelaisvės. Už nesunkų buvusios sugyventinės sveikatos sutrikdymą, kai kilus gaisrui ji apsinuodijo dūmais, padegėjui skirti 8 mėnesiai nelaisvės. Subendrinus bausmes jam skirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo praėjusių metų liepos 24 dienos.
Teismo sprendimu buvusiai sugyventinei nuteistasis turės atlyginti 130 eurų kompensaciją už patirtą turtinę žalą, o jos išgyvenimai įvertinti 500 eurų. Dar 104 eurai priteisti ligonių kasoms už medikų paslaugas dūmais apsinuodijusiai moteriai ir jos vaikams.
Nusprendė, jog nuteistas per griežtai
Net ir sulaukęs sąlyginai švelnios bausmės, butą su moterimi ir trimis jos vaikais padegęs vyras nusprendė, jog buvo nuteistas nepagrįstai.
Jis nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui, prašė jam skirti ne realią, o lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
„Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, dalyje per griežtas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas“, – nurodė jo skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija.
Nuteistasis skunde teigė neneigiantis kaltės dėl buto padegimo, tačiau prašė už tai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
„Nors praeityje buvo teistas du kartus, tačiau pažymi, kad tai buvo nesunkūs nusikaltimai, kilę iš šeimyninių santykių ir tarpusavio nesutarimų“, – taip du teistumus už smurtą prieš sugyventines vertino pats nuteistasis.
Prašymą išteisinti dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistasis grindė itin originaliai. Jis skunde pareiškė nežinojęs, kad padegant balkoną bute buvo sugyventinė su vaikais… Esą jis galvojęs, kad visi jie išvykę pas moters mamą.
Galiausiai jis griebėsi pagrindinio argumento. Pareiškė, kad tarp tarp trijų vaikų galėjo būti ir jo vaikas, todėl jis negalėjo taip žiauriai pasielgti.
Atkreipė dėmesį į pakeistus parodymus
Vertindama šiuos nuteistojo svarstymus, jo skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo kolegija dėmesį atkreipė į ikiteisminio tyrimo metu duotus apelianto parodymus. Pradžioje kalbėjęs vienaip, po kurio laiko, tikriausiai suvokęs, kas jam gresia už kraupų išpuolį, padegėjas pakeitė savo poziciją.
„Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus teigė, kad jis suvokė, jog nukentėjusiosios bute yra 3 vaikai ir suvokė, kad jie galėjo uždusti nuo smalkių ar, kad butas galėjo sudegti. Padegęs balkoną ir nuvažiavęs dviračiu, jis pradėjo gailėtis, nes bute buvo ir jo dukra“, – konstatavo teismas.
Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir kalbėjau visai kitaip. Kaltinamasis teigė, kad galvojo, jog bute buvo tik buto savininkas, o su juo skirtis nusprendusi sugyventinė kartu su vaikais išvažiavusi pas mamą.
„Tokius nuteistojo parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti gana griežtos baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuteistojo teiginiai nėra logiški, jie nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis“, – pirmosios instancijos teismo motyvus palaikė nuteistojo skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Teisme minėta ir aplinkybė, jog prieš padegdamas butą nusikaltėlis sugyventinei siuntinėjo įžeidžiančio ir grasinančio turimo žinutes. Tyrėjams apžiūrėjus jo telefoną nerasta jokių pranešimų, jog sugyventinė būtų minėjusi, esą jos namuose nėra.
„Tuo labiau, kad ir pats nuteistasis patvirtino, kad prieš padegdamas balkoną matė, kad bute buvo uždegta šviesa, kas leido suprasti, jog bute yra žmonių“, – pasisakė teismas.
Ankstesni teistumai poveikio nepadarė
Nors kraupų keršto planą įgyvendinęs, butą su jame buvusiais žmonėmis padegęs nusikaltėlis tikino, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prašėsi išleidžiamas į laisvę, skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į ankstesnius jo teistumus.
Kaip jau minėta, šis veikėjas juos „užsidirbo“ dėl smurto prieš buvusias savo sugyventines, tačiau už grotų tąkart pasiųstas nebuvo.
„Anksčiau taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo nesugebėjo laikyti jam paskirtų teismo įpareigojimų, kas leidžia teigti, kad naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė“, – pasisakė teismas.
Kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Galiausiai konstatuota, kad švelnios, su laisvės atėmimo nesusijusios bausmės šiam žmogui įtakos neturi, nes jis ir toliau daro nusikaltimus.
„Įvertinus tiek aukščiau aptartą nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti jį ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės“, – pasisakė kolegija.
Psichikos būkle nesirūpino ir dažnai girtavo
Į laisvę trokštantis išeiti, dviem metams laisvės atėmimo nuteistas padegėjas skunde guodėsi ir tuo, jog jam nustatytas neįgalumas bei reikalingas gydymas.
Panašu, jog savo pakrikusia psichika jis ėmė guostis tik sulaukęs teismo nuosprendžio. Bylos duomenimis, iki nusikaltimo padarymo jis jokių pastangų rūpintis savo psichine sveikata ar kaip nors keisti elgesį nedėjo, bet elgėsi priešingai – dažnai girtaudavo, dėl netinkamo elgesio buvo ne kartą baustas administracine tvarka.
„Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu“, – 2020 metų gegužės 7 dieną konstatavo nuteistojo skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Daugiau naujienų galite skaityti čia.
