Penktadienį Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos dėmesys nukreiptas į Kauną. Pradėjęs vizitą Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kur pristatė naujas ekonomikos skatinimo priemones, G. Nausėda Vienybės aikštėje susitiko su Visvaldu Matijošaičiu, o toliau domėsis Kauno kultūriniais reikalais.
Amžinoji ugnis ir nemirtingas Fredžio Merkurio balsas
Žiniasklaidos atstovus penktadienio rytą G. Nausėda sveikino Istoriniuose Prezidentūros rūmuose, kuriuose sakė dar tvyrant Antano Smetonos dvasią, sprendimus, kurie čia buvo priimami prieš šimtą metų.
„Galiu pasidžiaugti šiuo sodeliu – tai, galbūt geriausia proga pasakyti, kad šiuo metu planuojame labiau atverti ir Vilniaus prezidentūros vidinį kiemą, darbo dienos pabaigoje padaryti jį labiau prieinamą žmonėms“, – dabartinės prezidento institucijos atvirumą deklaravo G. Nausėda.
Kaip pristatė šalies vadovas, jam šiandien labiausiai rūpi Kauno pasirengimas įgyvendinti 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės misiją: „Tai tikrai labai svarbi misija, kuri pritrauks Europos bendruomenės dėmesį, stengsimės, kad Kauną aplankytų Europos Sąjungos, kitų šalių vadovai. Manau, kad Kaunas nusipelno šio statuso ir turi, ką pademonstruoti tiek architektūros, tiek kultūros plačiąja prasme požiūriu.“
Taip pat G. Nausėda teigė norintis nulenkti galvą Lietuvos laisvės gynėjams, kovotojams, bei pasižiūrėti, kaip atrodo atnaujinta Vienybės aikštė, baigiama rekonstruoti Laisvės alėja. Kaip tik tai po trumpos spaudos konferencijos Istorinėje Prezidentūroje jis ir padarė.
Vienybės aikštėje G. Nausėda, susitikęs su V. Matijošaičiu, minutėlei stabtelėjo prie žuvusiems už Lietuvos laisvę žaižaruojančios Amžinosios ugnies, o po to lydimi Dianos Nausėdienės, Loretos Stonkienės ir gausios Kauno valdininkų delegacijos apėjo atnaujintą aikštę.
[susije_video kurie=””]
Prezidentas domėjosi rekonstrukcijos detalėmis, kiek automobilių stovėjimo vietų skirta miestiečiams, klausė V. Matijošaičio, ar maestro Giedrius Kuprevičius dar paspaudžia vieną kitą akordą iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte įtaisyto kariliono. Kalbant apie muziką, atžygiavus prie ką tik įjungto centrinio Laisvės alėjos fontano, G. Nausėda turėjo progą pasigrožėti purslų šokiu pagal „Queen“ kompoziciją „Somebody to Love“.
Netrukus G. Nausėda su Kauno meru patraukė į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biurą, kur susitiko su projekto komanda, o 13 val. dar numatytas prezidento vizitas nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Kauną aplankė per Steigiamojo Seimo šimtmetį
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad prezidento vizitas sutampa su Steigiamojo Seimo posėdžio, kuriame Lietuva paskelbta demokratine respublika, šimtmečiu. Pirmieji demokratiniu būdu išrinkti tautos atstovai Miesto teatro (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras) rūmuose posėdžiauti susirinko 1920 m. gegužės 15 d.
Pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui pirmininkavo vyriausia pagal amžių Seimo narė, žymi visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, o Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių.
Steigiamajame Seime 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui (jį sudarė Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga), 29 – Valstiečių liaudininkų blokui (jį sudarė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija ir Lietuvos valstiečių sąjunga), 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui, 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui ir 1 – Lietuvos vokiečių komitetui.
Naujos išmokos ir mokestinės priemonės
Istorinėje Prezidentūroje penktadienį G. Nausėda taip pat paskelbė apie iniciatyvas, kurias netrukus teiks Lietuvos Respublikos Seimui ir kurios, vylėsi šalies vadovas, dar labiau sustiprins iki tol priimtų ekonomikos skatinimo bei socialinės atskirties mažinimo poveikį.
G. Nausėda pasiūlė laikinai sumažinti darbo mokesčius ir skirti vienkartines išmokas šeimoms su vaikais, siekiant skatinti ekonomiką krizės metu. Papildomą 500 mln. eurų paketą prezidentas pateikė, kai pasirašė Seimo priimtą įstatymą dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms.
G. Nausėda siūlo sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Sumažintas tarifas galiotų nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos.
Prezidentas teikia siūlymą, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.
G. Nausėda taip pat pasiūlė ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais. Prezidentūra teigia, kad bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.
