Lietuvoje koronavirusu dažniau serga ir nuo jo miršta vyresnio amžiaus moterys, nei vyrai, užsikrėtusių vaikų iki šiol – tik keliolika, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys.
Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, Lietuvoje, kaip ir kitur Europos Sąjungoje, dažniau serga moterys: 10-čiai tūkstančių atvejų tenka 5,67 sergančių moterų ir 4,69 vyrų.
Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 33 moterys 21 vyras. Pasak R. Lingienės, iš visų mirusiųjų – tik šeši asmenys buvo jaunesni, nei 60 metų, t.y. pagal amžių nebuvo priskiriami rizikos grupei.
NVSC duomenimis, koronavirusas diagnozuotas 26 vaikams: 11-ai – iki ketverių metų, dar 15-ai – nuo 5 iki 14 metų.
R. Lingienė taip pat atkreipė dėmesį, jog bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra optimistinis.
„Europos kontekste atrodome tikrai labai neblogai: Lietuvos sergamumo rodikliai šimtui tūkstančių gyventojų nesiekia 54. Kai žinome pavyzdžius Liuksemburgo, Ispanijos, Islandijos – atitinkamai virš 600, 500, ir 400 šimtui tūkstančių gyventojų“, – teigė NVSC atstovė.
BNS ji vėliau patikslino, kad visi sergamumo rodikliai Lietuvoje skaičiuojami 10-čiai tūkstančiui gyventojų, o sergančiųjų skaičių 100-ui tūkstančių gyventojų ji nurodė norėdama palyginti su kitų valstybių rodikliais, skaičiuojamais pagal kitą metodiką.
Anot jos, didžiausias sergamumas, vertinant koronaviruso atvejų skaičių 10-čiai tūkstančių gyventojų, šalyje yra Klaipėdos, Vilniaus, Marijampolės apskrityse. Klaipėdoje šis rodiklis siekia 12,7, Vilniuje – 8,25, Marijampolėje – 7,2.
Absoliučiais skaičiais, daugiausia gyventojų serga Vilniaus apskrityje, kur ir koncentruojasi daugiausiai gyventojų.
NVSC atstovė taip pat pastebi, kad per pastarąsias dvi savaites naujų registruotų COVID-19 atvejų mažėja, „atmetus židinius“, kurie, pasak jos, „yra pakankamai gerai lokalizuoti ir didelės rizikos Lietuvos populiacijai nesudaro“.
Didžiausias sergamumas registruojamas vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje, bet tokio amžiaus asmenų yra mažiau, nei jaunesnių, todėl, pasak R. Lingienės, absoliučiais skaičiais daugiausiai sergančiųjų – 25-49 metų amžiaus asmenys.
Anot R. Lingienės, „nerimą keliantis skaičius“ vis dar yra sergantys medikai, t.y. Lietuvoje jiems tenka apie penktadalis visų nustatytų atvejų.
Įvežtiniai atvejai yra 303 – apie penktadalis visų nustatytų COVID-19 atvejų. Didžiausias įvežtinių atvejų santykis yra Kauno apskrityje, čia jų – apie pusė.
