Karantino poveikis Lietuvoje silpnėja – šalies gyventojai praleidžia mažiau laiko namuose ir vis dažniau lankosi viešose vietose. Nepaisant to, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims ir toliau puikiai sekasi suvaldyti COVID-19 pandemiją, o labiausiai neramina padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, kur situaciją kontroliuoti sekasi sunkiai ir dar nepasiektas epidemijos pikas, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
Kaip rašoma LSMU pranešime žiniasklaidai, naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje situacija klostosi optimistiškai, iš lėto grįžtama prie įprasto gyvenimo režimo – namuose praleidžiama tik apie 10 proc. daugiau laiko nei įprastai, o gyventojai vis dažniau eina į darbą, lankosi įvairiose parduotuvėse ir vaistinėse, parkuose ir kitose viešosiose erdvėse, taip pat nevengia ir viešojo transporto (žr. 1 ir 2 pav.).
Mokslininkai pastebi, kad net ir Velykų laikotarpiu gyventojai statistiškai patikimai geriau laikėsi karantino taisyklių, o tai rodo pagirtiną tautiečių drausmingumą ir kitų priimtų priemonių efektyvumą. Be to, didmiesčių gyventojai karantino laikosi geriau už mažesnių miestų gyventojus (žr. 3 pav.).
Apibendrinę balandžio 25 dienos duomenis ir juos palyginę su kitų šalių situacija tyrėjai daro išvadą, kad pagrindinė išaugusio gyventojų judumo priežastis yra karantino sąlygų palengvinimas. Kiek kitaip yra COVID-19 infekcijos protrūkio paveiktose šalyse, kur net ir sušvelninus karantiną gyventojai lėtai grįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiandien pasaulyje atliekama daugybė įvairių matematinių skaičiavimų ir stebėjimų, susijusių su COVID-19 pandemija. Vis dėlto, kai kuriuose jų duomenys nėra visai tikslūs. Tai nutinka todėl, kad dažniausiai siekiama nustatyti pandemijos mąstą didžiuosiuose pasaulio geografiniuose regionuose. Dėl to iškraipoma arba netiksliai pateikiama informacija apie mažąsias pasaulio valstybes, įskaitant ir Lietuvą.
LSMU ir LEI mokslininkų teigimu, kaimyninėje Baltarusijoje dabartinė padėtis neaiški. Nors naujų susirgimų COVID-19 infekcija skaičius paskutines tris dienas krito, tačiau, vertinant pagal Švedijos pavyzdį, kuri ankstyvesnę pandemijos bangą jau praėjo, yra tikimybė, kad Baltarusijoje, kur karantinas nepaskelbtas, gali ženkliai išaugti koronavirusu užsikrėtusiųjų ir nuo šios ligos mirusiųjų skaičius (žr. 4 pav.).
Gegužės 4 dienos duomenimis, lyginant su Baltarusija ir Rusija, kurių scenarijus mums būtų pražūtingas, Lietuvoje matomas aiškus sergamumo koronavirusu sumažėjimas (žr. 5 pav.). Lenkijoje padėtis taip pat ženkliai geresnė, nors kol kas sergančiųjų COVID-19 infekcija daugėja, o Velykų laikotarpyje epidemijos tempai buvo sulėtėję. Tyrėjai pastebi, kad Lietuvos padėtis kitų Baltijos šalių ir Lenkijos kontekste yra pozityvi ir reikia siekti ją išlaikyti (žr. 5 ir 6 pav.).
Lyginant su kitomis šalimis pagal mirštamumo rodiklius (žr. 7 pav.), pritaikius Švedijos scenarijų šiandien Lietuvoje būtų 719 mirčių nuo COVID-19 infekcijos (iki šios dienos 46 mirtys).
Lenkijoje šiandien mirštamumo skaičiai kiek viršija Lietuvos statistiką. Tai gali lemti didesni miestai ir bendras didesnis COVID-19 atvejų skaičius, dėl ko pasitaiko ir daugiau sunkių atvejų bei kitomis ligomis sergančių pacientų.
Pasak mokslininkų, prieš atveriant valstybės sienas kelionėms reikėtų atsižvelgti į galimas pasekmes. Jų teigimu, per daug atsipalaidavus gerėjanti padėtis gali greitai pasikeisti.
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje.
Pastebėtina, kad šioje analizėje galimi tam tikri netikslumai dėl skaičiavimo ar informacijos surinkimo metodikų, taip pat pateikti ne visų šalies regionų duomenys.
