Seimas pradėjo svarstyti trijų konservatorių siūlymą darbdaviams mokėti didesnes valstybės subsidijas į prastovas išleistų darbuotojų atlyginimams.
Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas ir Dainius Kreivys parengė Užimtumo įstatymo pataisas ir siūlo nustatyti, kad subsidija sudarytų 90 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip vidutinis šalies atlyginimas (dabar apie 1 358 eurai).
Subsidija negalėtų būti mažesnė negu 70 proc. ir didesnė negu 100 proc. sutartyje nustatyto atlyginimo. Be to, subsidija būtų mokama, jei darbuotojo atlyginimas, siekiantis minimalią algą, nebūtų mažinamas, o darbdaviai turėtų išlaikyti bent pusę darbo vietų tris mėnesius nuo subsidijos gavimo pabaigos.
Seimas ketvirtadienį bendru sutarimu po pateikimo priėmė svarstyti tokią pataisą ir toliau dėl jos diskutuos gegužės 26 dieną.
Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, dabar valstybė moka 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), pusę darbo vietų darbdaviai turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius.
Subsidijų negauna darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
