Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus pakilo dviem pozicijomis – iki 28 vietos, antradienį pranešė „Reporteriai be sienų“.
Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kasmetiniame tyrime iš viso įvertino 180 šalių.
Nors fiksuojamas teigiamas pokytis, Lietuvos vertinime pabrėžiama, kad šalyje praėjusiais metais buvo „daugybė valdančiosios partijos bandymų suvaržyti saviraiškos laisvę“.
Organizacija atkreipia dėmesį į 2019 metais šalyje priimtus teisės aktus, leidžiančius paprasčiau stabdyti televizijos transliacijas, jeigu jos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Dėl priimtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) turi teisę skubiai stabdyti radijo ar televizijos programų transliavimą 72 valandoms, jeigu tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Komisija sprendimą gali priimti be teismo nutarimo ir remdamasi už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų vertinimais“, – teigia „Reporteriai be sienų“.
Vertinime kaip bandymas apriboti žiniasklaidos laisvę taip pat akcentuojamas valdančiųjų inicijuotas parlamentinis tyrimas dėl LRT.
„Gegužę Konstitucinis Teismas laikinai sutrukdė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bandymams pakenkti žodžio laisvei. Teismas nutarė, kad LVŽS inicijuotas parlamentinis tyrimas dėl LRT veiklos pažeidė žodžio laisvę. Vis dėlto, partijos puolimas nesibaigė. LVŽS atsisakė atsiimti LRT įstatymo pataisas, grindžiamas parlamentinio tyrimo išvadomis. Dėl įstatymo nuspręstą sprendimus priimti 2020 metų pavasario sesijoje“, – teigiama pranešime.
Kaip pabrėžia „Reporteriai be sienų“, klausimų taip pat kelia siekis sukurti Žiniasklaidos rėmimo fondą.
Be kita ko, apžvalgoje akcentuojami ir Krašto apsaugos ministerijos siūlymai stiprinti nacionalinį saugumą, pažymint dalį informacijos specialia „tarnybinio naudojimo“ žyma. Tai, anot „Reporterių be sienų“, irgi sumažintų žiniasklaidos laisvę.
„Tai sudarytų sąlygas neleisti žurnalistams gauti informacijos, susijusios su klausimais, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos nėra priėmusios galutinių sprendimų. Vis dėlto, sulaukusi visuomenės pasipiktinimo, ministerija atsiėmė šį siūlymą“, – teigiama pranešime.
Latvija indekse užėmė 22-ą vietą, Estija – 14-ą, Lenkija – 62-ą.
Baltarusija iš 180 vertintų valstybių užėmė 153-ą vietą, o Rusija – 149-ą,
Geriausiai žiniasklaidos laisvė vertinama Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose, prasčiausiai – Džibutyje, Kinijoje, Eritrėjoje, Turkmėnistane ir Šiaurės Korėjoje.
