Šalyje paskelbtas karantinas ir įvestos griežtos jo priemonės dėl koronaviruso grėsmės keičia visų gyvenimus. Panašu, kad pokyčių bus įnešta ir į politinę areną. Ekspertai jau dabar svarsto, kokie tektoniniai lūžiai bus jaučiami artėjant Seimo rinkimams.
Viskas priklauso nuo viruso
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius Delfi sakė, kad naujausi reitingai rodo politikų matomumą televizijos ekranuose.
„Matau naujausią apklausą, atrodo, kad labiausiai žmonės įvertino A. Verygos darbą. Tai gali būti išdava to, kad mes jį nuolat matome televizijos ekranuose, vyraujantis žmogus. Turbūt matome jį tris kartus daugiau nei prezidentą Gitaną Nausėdą, tad neišvengiamai jo populiarumas padidėjo“, – naujausias reitingus vertino politologas.
K. Girnius teigė, kad pastabos G. Nausėdos atžvilgiu, dėl veiklos koronaviruso kontekste trūkumo, nėra pasvertos. „Jis sulaukė daug kritikos, manau, kad truputį nepelnytai, nes faktiškai, jo galimybės, paveikti tą krizę, yra gana ribotos. (…) Čia yra daug praktinių darbų, kurių net ir jo komanda negalėtų padaryti, čia priklauso ministerijoms. Prezidentas, pajutęs kritiką, be reikalo skuba pasiteisinti. Laukiama iš jo tik tokių dalykų, kuriuos realiai gali Vyriausybė“, – Delfi kalbėjo K. Girnius.
Politologas teigė, kad visiškai nepastebi ir opozicijos indėlio pandemijos akivaizdoje. „Kas dar yra labai ryšku šioje situacijoje – opozicijos nematyti, absoliučiai ir visiškai. Keletą kartų Gabrielius Landsbergis ir kai kurie kiti pasisakė. Bet tada vėl išnyksta šešėliuose. Aš nesuprantu, kodėl jie pradžioje nepratestavo kai kurių sprendimų, ar bent ryškiau kalbėtų. Bet jie per tyliai laikosi“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, galbūt tai yra tam tikra opozicijos taktika, politologas jai nieko gero nežadėjo. „Gali būti, bet jei jų planas yra tik vėliau ateiti, tada valstiečiai ir žalieji galės sakyti – o kur jūs buvote krizės metu. Tai gali būti įtakingas argumentas – kad jūs paėmėte atostogas tada, kai labiausiai jūsų reikėjo“, – vieną iš politinių scenarijų komentavo K. Girnius.
Ir pridūrė, kad jei tai yra taktika, jo teigimu, opozicijos atstovams nepavyks – jie „įklimps“. Jis teigė, kad rinkimai priklausys nuo viruso įveikimo Lietuvoje.
„Priklausys nuo to, kaip viskas baigsis. Esu optimistas, Lietuvoje, atrodo, tų atvejų tik 700, iš visų testuotų, virusas patvirtintas tik 4 procentams. Manau, kad Lietuvai pasiseks praslysti. Ir tokiu atveju, dabartinė valdžia, valdančioji dauguma, per rinkimus, jiems būtų racionalu pabrėžti – Italijoje mirė tiek, JAV mirė tiek, o mes čia buvome, mes buvome kritikuojami, bet mūsų dėka pasisekė“, – prognozavo K. Girnius.
Anot jo, tokiu atveju opozicijai būtų labai sunku tokias kalbas paneigti, aiškinant, kad tai ne jų nuopelnas, o „gryna laimė“. „Tai jeigu Lietuva „išplauks“ gerai, tai valdančioji dauguma pagrindine rinkimų tema bandys naudoti štai ką – „kaip mes kompetentingai“ išsprendėme šiuos reikalus. O opozicija tada turės ieškoti kitų dalykų, nes turės prisiminti valstiečių padarytas nuodėmes, jų daug, bet jos visos padarytos prieš metus, ar daugiau“, – Delfi kalbėjo politologas K. Girnius.
Politologas teigė, kad jeigu Lietuvoje įvyktų pesimistinis koronaviruso scenarijus, tuo naudosis opozicija. „Tada jie sakys – jūs ir iki tol prastai darėte, o dar ir krizės metu nesusitvarkėte. Bet man ryškiausia, kad nematyti opozicijos“, – Delfi sakė K. Girnius.
Kas laimės, o kas jau pralaimėjo?
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus feisbuke aptarė dabartinę politinę situaciją ir artėjančius Seimo rinkimus, kuriuos per koronaviruso karantino laikotarpį, daugelis nustūmė į paraštes.
M. Katkus teigia, kad kol kas tikrai neaišku, kas laimės artėjančius rinkimus. „Prieš penkias savaites buvo aišku, dabar – ne. Šiaip tai šiandien ir nelabai įdomu“, – rašė jis.
Viešųjų ryšių specialistas tikino, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos spaudos konferencijos ir nuolatinis, net ir pasikartojančios informacijas tiekimas, leidžia žmonėms manyti, kad situaciją jie kontroliuoja, tad ir reitingai turėtų kilti. Tačiau A. Veryga gali tapti ir viso karantino „atpirkimo ožiu“.
„A. Veryga dabar savo tomis visomis dažnai keistomis spaudos konferencijomis užsiima tuo, ko yra profesionalas – psichoterapija. Kaip ir D. Trumpas su A. Cuomo Amerikoje. Žmonės nori girdėt nuolatinę informaciją – net kai ji kartojasi – tai suteikia bent kažkokį kontrolės jausmą ir padeda mums greičiau adaptuotis ir keliauti Kubler Ross adaptacijos kreive.
Aš manau, kad, tarkim, jam sekasi prastokai, ankstesni kalbėjimai, paneigimai ir nusikalbėjimai, klausimų vengimas nepadeda. Bet net ir taip – kils, nors matyt neapykantos nesumažės. Ir taip, jis labiausiai tinka pokrizinio atpirkimo ožio vaidmeniui – arba jei kils visuomenės pyktis anksčiau, gal net ir nesibaigus“, – feisbuke galimą politinių įvykių scenarijų apibrėžė M. Katkus.
Jis prognozavo, kad geriau visuomenė žvelgs ir premjero Sauliaus Skvernelio pusėn. Tačiau premjero, anot M. Katkaus, laukia ir milžiniškas iššūkis.
„Tikrai kils S. Skvernelio reitingas, jis prieš tris savaites perėmė lyderystę, kuri po Dalios Grybauskaitės pasitraukimo taip ir mėtėsi kažkur ant žemės. Kai bijom dėl savo ir artimųjų gyvybės ir vis labiau – dėl savo darbo – yra visiškai dzin kažkada karjerą palaidoję keliukai ar siuntimai velniop. Žmonės kuriasi į bendruomenes, brigadas, būrius ir valstybes ir renka vadus, kad liktų gyvi, sveiki ir kad gautų paėsti. Poreikių piramidės apačia, visa kita – vėliau.
Kai vyksta karas – norim generolo ir norim kažkuo pasitikėt – tuos, kas prisiims lyderystę ir mus apsaugos. Čia žmogiška ir visiškai universalu. Skvernelio iššūkis – kitą mėnesį žmonės pradės praradinėti darbus, masiškai (kaip JAV, Ispanijoj ir Italijoj jau prarado, o kitur praras netrukus). Bandys netapt atpirkimo ožiu – matyt kažką kaltint (tas lengviau) arba tapti nuo jo ne visiškai priklausančios situacijos komentatoriumi ir biču, kuris bando padėt (tas sunkiau)“, – rašė jis.
Viešųjų ryšių ekspertas prognozavo, kad viskas, kas susiję su parlamento veikla, „kris“. O anksčiau kiek naivia laikyta Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) strategija gali ir suveikti.
„Manau, kad Seimo cirkas ir visa tai, kas su juo siejama – kris. Čia ir apie valstiečius. Tai kaip ir vėl grįžom metus atgal – yra valstiečiai su S. Skverneliu ir be S. Skvernelio. Ingrida Šimonytė teisingai darosi, kad pernelyg nesirodo, ji galės tapti balsu iš truputį šalies, stipri lyderystė, finansų kompetencija. Matyt koservatoriai visą kampaniją statys ant jos, bus prezidento rinkimų kampanija 2, negatyvą ir kasdienes kovas palikdami srėbti Gabrieliui Landsbergiui. Prieš mėnesį atrodė šiek tiek naiviai, bet dabar ta strategija gali suveikti geriau nei jie patys tikėjosi“, – galimybes vertini M. Katkus.
„Socdemams ir ypač Darbo partijai dabar sunku, nes mažai ką gali padaryt – nedomina, visiškai“, – šių partijų galimybes vertino viešųjų ryšių ekspertas.
„Kaip tik dabar turėjo prasidėt jų augimas – o dabar va sėdi kampe ir net Remigijus Šimašius geriau matosi. Viktorui irgi negerai – epidemijos metu pardavinėt dvasinį gydymą yra toks ant ribos verslas. Aišku, kai netrukus ekonominė krizė įsisiūbuos – matyt bus jų šansas. Bet dabar jiems reikia taupyt pinigus ir idėjas vasaros pabaigai“, – rašė jis.
Sudėtingas metas laukia ir liberalų partijų. „Liberalams sunku išsiskirti. Vilnius tvarkosi gerai, bet likusioje šalies dalyje R. Šimašius ir Laisvės partija maždaug tiek pat populiari kiek ir „Lietuvos Rytas“, palyginti su „Žalgiriu“. Be to – I. Šimonytė stipresnė ir daug nuims. Naujokams kairėj ir dešinėj – apskritai prastos žinios, visos jų temos, mafijos ir juodieji imigrantai staiga nebeįdomūs, išsiskirti labai sunku“, – situaciją vertino M. Katkus.
M. Katkus ragino į dabartinius politinius reitingus nekreipti didelio dėmesio. „Nuspėti kaip žmonės jausis rugpjūtį – neįmanoma, lygiai kaip ir nuspėti kas dabar vyks ekonomikoje ir sveikatoje. Gal krizė bus įkarštyje, žmonės bijos pokyčių ir norės tęsti su S. Skverneliu ir „arkliais brastoj“ (pasitaiko, dažnai). Gal norės bjaurios, bet tvirtos alternatyvos ir I. Šimonytei pavyks pramušti lubas (irgi dažnai, žinomas scenarijus, 2008 metais tai konservatoriams padėjo). Gal cirkas užknis negyvai ir norėsis nematytų, bet šiek tiek patikimesnių veidų ir socdemai pasiims antrą vietą ir antrą turą.
O gal Darbo partijos brendas vėl taps svarbus ir masiškiau balsuos už paprastą darbo vietų populizmą. Žmonės vartoja informaciją baisiais kiekiais, domisi, pastebi. Tokio susidomėjimo valstybės reikalais neturėjom nuo Sąjūdžio. Šiuo metu racionalumo ar net apskritai – supratimo nedaug, vyrauja ir vyraus – emocijos, bet rudenį kažkokie pasirinkimo kriterijai išryškės“, – apie pasirinkimo motyvus rašė M. Katkus.
Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžė, kad į senas vėžes niekas negrįš. „Man vis atrodo, kad politikai tikisi, kad kažkada atsibus ir viskas sugrįš į vasario galą. Ne. Gyvename tame istoriniame įvykyje ir jame reikia elgtis kaip istorinio įvykio dalyviams. Imkit pamokas iš Sąjūdžio laikų, iš karų, marų. Visa tauta dabar įdėmiai stebi, tai laikas, kai keičiasi pasaulio suvokimas, kyla ir griūna politikų, kompanijų, prekės ženklų reputacijos“, – galimus pokyčius vardijo jis.
Kaip pavyzdį M. Katkus įvardijo Niujorko gubernatorių Andre Cuomo. „Populiariausias JAV politikas, per dvi savaites iš nulio – iki 87 procentų“, – rašė jis.
Kartu politikams primindamas, kad visi prisimins, kas ką padarė karantino laikotarpiu. „Dabar laikas dirbti, rodyti veiklą, o ne rinktis trumpalaikius politinius taškus. Aišku, padėtų ir sava komunikacijos platforma, bet ją susikurt dabar gali nebent merai ar gydytojai. Dievaži, kartojuosi, tikrai senojo Landsbergio paklausykit, anas iškart suprato kas čia darosi“, – teigė M. Katkus.
„Visi vyresni prisimena, ką veikė per Sausio 13. O ką atsakysi, kai paklaus – o ką tu veikei per pandemiją? Čia klausimas kaip ir mums visiems“, – įrašą feisbuke užbaigė M. Katkus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
