Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, kuris dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteistas kalėti keturiolikai su puse metų, laimėjo dar vieną bylą prieš valstybę – teismas paskelbė, kad iš valstybės biudžeto jam turės būti sumokėta kompensacija už pažeistą privatumą įkalinimo įstaigoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, S. Velečkai privalės sumokėti tūkstančio eurų kompensaciją, nes kameroje, kurioje šis buvo kalinamas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, be to, tualetas nebuvo atskirtas siena ar paprasčiausia užuolaida.
„Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę“, – paskelbė trijų teisėjų LVAT kolegija.
Anot jų, net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida, tačiau net jeigu gyvenamoji erdvė ir tualetas ir būtų atskirti užuolaida, tačiau tuo vis tiek nebūtų užtikrintas kalinamiesiems reikiamas privatumas.
„Pataisos įstaigų pareiga – garantuoti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teismas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad „Agurkinių“ lyderiui privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas net 424 dienas. Dar 9 dienas S. Velečka praleido kameroje, kurioje įėjimas į sanitarinį mazgą tebuvo uždengtas užuolaida.
Pasak teismo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas bei įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.
Į teismą valstybės padavęs S. Velečka nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. sausio 16 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis: „Kamerose nepakako ploto judėti (ypač atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), buvo įrengti pertekliniai baldai, patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, jose nebuvo aliarmo skambučio.
Sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas, jis nebuvo atitvertas iki lubų nuo bendro kameros ploto, neturėjo atskiros vėdinimo sistemos (kameroje tvyrojo smarvė). Kameroje trūko oro, buvo didelė drėgmė. Suėmimo vietoje nebuvo išduodamos valymo priemonės, todėl juos teko įsigyti pačiam, taip pat naudoti savo turimus rūbus.“
S. Velečka taip pat skundėsi, kad prie stalo būdavo nepatogu sėdėti dėl įrengto antro aukšto gulto, kameroje taip pat buvo apribotas šviesos laidumas skaitant ir rašant, todėl esą pablogėjo jo regėjimas.
„Galimybė pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę buvo nepakankama“, – S. Velečka tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs didelių nepatogumų, kuriuos prilygino psichologiniam ir fiziniam smurtui, kankinimui, bei pažeminimą.
Tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nesutiko su „Agurkinių“ lyderio skundu ir nurodė, kad suėmimo metu jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo nuo 3,79 kv. m iki 18,5 kv. m gyvenamojo ploto.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų metu kamerose, kuriose laikytas S. Velečka, nustatyti tik nežymūs reikalavimų temperatūrai ir dirbtiniam apšvietimui pažeidimai, tačiau jis šių aplinkybių neskundė“, – teigiama įkalinimo įstaigos atsiliepime.
Jame taip pažymima, kad izoliatorius susiduria su „ypač aštria problema“: „Suimtieji (nuteistieji) dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.“
„Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpos, kuriose buvo laikomas S. Velečka, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, o jo pretenzijos dėl sanitarinio mazgo įrengimo negali būti pripažintos neteisėtais izoliatoriaus veiksmais, – nurodė įkalinimo įstaigos atstovai. – Kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba nepermatoma užuolaida, taip užtikrinant sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumą.“
Izoliatoriaus atstovai teismui taip pat nurodė„ kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam jiems išduodamas reikiamas inventorius.
„Patalpose taip pat vykdomas valymas, dezinfekcija, dezinfekcija ir deratizacija, kiekvienam suimtajam yra užtikrinama teisės aktuose numatyta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu“, – įkalinimo įstaigos atstovai mano, kad S. Velečka nepagrįstai reikalavo atlyginti neturtinę žalą.
Tai jau antroji byla, kai S. Velečka iš valstybės gauna kompensaciją dėl įkalinimo įstaigoje neužtikrinto jo privatumo – anksčiau LVAT iš Vilniaus pataisos namų jam priteisė 600 Eur už tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime taip pat kamera nebuvo atskirta nuo tualeto. Teismas pažymėjo, kad tokius nepatogumus Agurkas patyrė net 198 dienas, tačiau esą nėra duomenų, jog tokiu būdu įkalinimo įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeisti S. Velečkos orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
