Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai sumažėjo, į automobilį visgi sėdusiems kauniečiams yra kuo pasidžiaugti. Įvairų tinklų degalinėse, vaizdingai kalbant, kainos krito po grindjuoste ir praktiškai pasiekė tokį lygį, koks buvo 2015-aisiais šalyje tik įvedus eurą. Pasaulinę naftos rinką sujaukė dėl koronaviruso apmažėjęs degalų suvartojimas – apyvarta smunka ir Lietuvos degalinėse, tačiau bendrovės sako darbuotojų kol kas neatleidžiančios.
„Pirmą kartą gyvenime matau tokias kainas“, – nedvejodama „Kas vyksta Kaune“ rėžė viena užkietėjusi automobilininkė, atstovaujanti jaunosios kartos kauniečiams. Jeigu vairuotojo pažymėjimą įgijote per pastarąjį dešimtmetį, o nepriekaištinga skaitine atmintimi nepasižymite, galimas daiktas, šiuo metu pasukę į degalinę pasipildyti bako jaučiatės panašiai.
Kaip savaitės viduryje užfiksavo Kauno degalines apvažiavęs portalo fotografas, „Circle K“ litras 95 tipo benzino kainuoja nuo 1,10 iki 1,14 euro, o dyzelino – nuo 0,94 iki 1 euro. „Orlen“ degalinėse kainos panašios – 1,14 ir 1 euras už atitinkamas degalų rūšis.
„Baltic Petroleum“ dyzelinas gerokai pigesnis nei pas konkurentus (0,84 euro), šiek tiek mažesnė ir 95 tipo benzino kaina (1,1 euro). Automatinėse „Neste“ degalinėse litras dyzelino atsieis 0,91 euro, populiariausias benzinas – 1,08 euro. Viena pigiausių Kaune tituluojamoje „Jozitoje“ dyzelinas kainuoja vos 0,84 euro, o benzinas – 0,95 euro.
Kainos smuko penktadaliu
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius, mažmeninės degalų kainos nusekė didmeninėmis, kurias pastaruoju metu paveikė daugelis veiksnių – kainų karas pasaulinėje rinkoje ir smukusios naftos biržos kainos, neramumai ir sumažėjęs vartojimas visame pasaulyje.
„Be abejonės, naftos ir degalų kainų krypčiai įtaką daro plintantis koronavirusas COVID-19. Palyginus kovo mėnesio pirmųjų savaičių ir pastarųjų dienų didmenines gamyklos degalų produktų kainas Lietuvoje, matyti, kad didmeninės benzino kainos yra sumažėjusios apie 20 proc., o dyzelino – apie 13 proc.“ – nurodė R. Laurinavičius.
Bendrovės atstovai taip pat pažymėjo, kad kovo 16 d. šalyje įvestas ir tebesitęsiantis karantinas neabejotinai veikia mažmeninį degalų prekybos sektorių. Skaičiuojama, kad klientų srautas ir apyvarta nuo karantino pradžios sumažėjo apytiksliai po trečdalį, tačiau darbo vietas „Circle K“ esą išsaugo ir algų nemažina.
Apyvarta „Jozitoje“ sumažėjo per pusę
„Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskis „Kas vyksta Kaune“ šmaikštaudamas priminė, kad šio tinklo degalinėse kainos visada nedidelės. Karantino metu reikšmingų pokyčių nepastebima, degalai ir toliau turėtų kainuoti mažai. Kalbėdamas apie didmenines naftos produktų kainas, pašnekovas teigė „Jozitą“ esant mažais žaidėjais: „Kaip pasaulis reguliuoja, taip ir eina. Jie numeta kainą ir visi numeta.“
Klientų srautas, patvirtino J. Jokubauskis, sumažėjęs, apyvarta kritusi beveik perpus, tačiau darbuotojai esą neatleidžiami, tik priimami, kad tik šie norėtų dirbti, ypač regionuose. Anot „Jozitos“ direktoriaus, Kaune ir kituose didesniuose miestuose situacija nebloga, bet Šilutėje, Šilalėje ar panašiose vietose darbuotojų rasti sunku, personalo poreikis yra visą laiką.
„Išsilaikysime be jokių problemų, mes paprasti žmonės, – paklaustas, ar visgi neteks mažinti darbuotojų skaičiaus, linksmai laikėsi J. Jokubauskis. – Mums nieko daug nereikia. Atlyginimus tikrai išmokėsime, jie nepamažės nė vienu euru. Biznio gal bus mažiau, bet užteks, kiek bus. Pelno sumažės, tačiau viešbučių, kavinių verslams daug blogiau nei mums. Degalinėse judėjimas, žinoma, menkesnis, bet problemos nėra.“
Virusas skaudžiai smogė didmenininkams
Dar vasario pradžioje įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui DELFI pasakojo, kad naftos kainų kritimas pasaulinėje rinkoje prasidėjo paaiškėjus koronaviruso keliamam pavojui. Per mėnesį, tuomet nurodė jis, naftos kainos krito nuo 60 iki 50 JAV dolerių už barelį, o tam daugiausia įtakos turėjo dėl naujojo viruso kilęs neapibrėžtumas.
„Tai netikėtas įvykis, kuris stipriai sujaukė visus ekonominius modelius. Tai įvykis, kurio niekas nelaukė ir, panašu, kad koronavirusas, kurį visi anksčiau nuvertino kaip nesudėtingą ligą, bent jau šių metų pirmąjį ketvirtį turės labai didelę įtaką Kinijos ekonomikai, nes kol kas epidemijos mastai nemažėja“, – teigė analitikas.
Paklaustas, kodėl pasaulinėje rinkoje prieš porą mėnesių atpigus naftai, Lietuvoje degalų kainos mažėjo ne iš karto, A. Izgorodinas tikino, kad tam reikia laiko. „Praeina tam tikras laikas iki tol, kol degalinių kainos sureaguoja į naftos kainas. Manau, kad tam reikia vienos ar dviejų savaičių ir dar klausimas, kiek mūsų degalinės turi senų atsargų, kurias pirko už didesnę kainą“, – svarstė jis.
Pusę kainos sudaro valstybės mokesčiai
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie degalų kainos dedamąsias akcentavo, kad kaip pavyzdį imant benziną, akcizas ir pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę kliento mokamos kainos, o likusią – iki 50 proc. dalį – naftos kaina (32 proc.) bei naftos gamintojų ir pardavėjų marža (13 proc).
„Tokia naftos kainos dedamoji reiškia, kad jei naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrinta 10 proc., tai galėtume tikėtis, kad vidutiniu laikotarpiu matysime tik apie 3 proc. degalų kainos sumažėjimą. Nebus taip, kad naftos kainai nukritus 30 proc., degalų kaina turi mažėti tiek pat“, – DELFI aiškino jis.
Pasak ekonomisto, net jei nafta būtų nemokama, benzino kaina iš viso pirkėjui mažėtų tik apie 30 proc. „Kadangi mokesčiai siekia pusę sumokamos kainos, tai išeina, kad pirkdamas degalus mūsų Vyriausybei moki daugiau nei toms šalims, kurios išgauna naftą“, – sakė Ž. Mauricas.
