Naudojantis koronaviruso krize, kurstomas Vakarų skilimas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Farmacijos pramonė slepia, kad vitaminas C nužudo koronavirusą“, „Lietuva pasirinko natūralią atranką – išgyvens tik stipriausieji“, „NATO „padeda“ Lietuvai skleisdama COVID-19“. Tai – vos keletas pastaruoju metu Lietuvoje pasirodžiusių melagingų faktų, o iniciatyvos „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas atkreipia dėmesį, kad būtent karantino įvedimas ir visuomeninio gyvenimo persikėlimas į internetą itin suaktyvino dezinformaciją apie koronavirusą.

„Demaskuok.lt“ ištyrė ir apibendrino pirmųjų dviejų karantino savaičių Lietuvos interneto erdvę ir joje plintančias melagingas naujienas.

„Pirmosiomis karantino savaitėmis analizuodami informacijos srautą Lietuvoje, galime išskirti dvi ryškias tendencijas, atskleidžiančias dezinformacijos tikslus. Pirmiausia, buvo kryptingai siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą autoritetais – sveikatos apsaugos sistema, akademikais, gydytojais ir mokslu iš esmės. Antras siekis – pakirsti žmonių pasitikėjimą demokratinėmis, taikią pasaulio tvarką palaikančiomis institucijomis – NATO ir Europos Sąjunga“, – apibendrina „Demaskuok.lt“ analitikas.

Kovo 16-29 dienomis „Demaskuok.lt“ fiksavo 135 propagandos ir dezinformacijos atvejus Lietuvos ir Rusijos interneto portaluose bei „Facebook“. Klaidinanti informacija labiausiai plinta pastarajame – beveik 7-ios iš 10-ies pasirodančių melagienų aptinkamos būtent šiame socialiniame tinkle.

Pagrindiniai tokių žinučių šaltiniai yra koronaviruso aptarimui itin greitai susibūrusios grupės, iš kurių dvi didžiausios – „Coronavirus COVID19“ ir „⚠ Koronavirusas ⚠ (COVID-19)“ išsiskiria ypatinga klaidinančios informacijos gausa.

Taip pat buvo analizuota, ką tyrimo laikotarpiu rašo Rusijos ir Lietuvos interneto puslapiai – nustatyta apie pusšimtis informacijos iškraipymo atvejų, iš kurių didžiausia dalis fiksuota tinklapiuose „RuBaltic“, „SputnikNews“ ir „BukimeVieningi“.

Dezinformacija koronaviruso tema / Organizatorių nuotr.

Pasak A. Kazlausko, didžiausia problema yra ta, kad dezinformacinėse žinutėse įprastai yra dalis tiesos, o tai jas paverčia labiau įtikinamomis. „Deja, daugeliui klaidinančių naratyvų gyvybės įpūtė neadekvati ir vietinių, ir tarptautinių oficialių valdžios institucijų reakcija į naujojo koronaviruso plitimo potencialą ir su tuo susijusią žmonių baimę mirti“, – atkreipia dėmesį „Demaskuok.lt“ analitikas.

„Todėl ieškant krizės priežasčių ir kaltųjų, dabar yra itin svarbu negriauti visuomenės pasitikėjimo svarbiausiais ligšiolinę gyvenimo tvarką užtikrinusiais dalykais – pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir mokslo pasiekimams.“

Socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose buvo plėtojamos skirtingos temos ir naratyvai. „Facebook“ daugiausiai įsitraukimo ir sklaidos – daugiau nei 492 tūkst. galimos auditorijos, sulaukė pasakojimai apie pasaulyje įsivyravusią paniką: karantiną, blogiausius užsienio pavyzdžius ar prekių trūkumą.

Kitos plačiausiai paskleistos žinutės – „virusas buvo tikslingai sukurtas laboratorijose“ (daugiau nei 421 tūkst.) ir „egzistuoja būdai gydyti COVID-19“ (beveik 382 tūkst. potencialios auditorijos).

Dezinformacija koronaviruso tema / Organizatorių nuotr.

„Demaskuok.lt“ analitikai atkreipia dėmesį, kad ne visose koronaviruso temai sukurtose „Facebook“ grupėse sklinda dezinformacija – daugiau nei 37 tūkst. sekėjų turinčioje „Koronavirusas – tikra info“ stebimu laikotarpiu klaidinančių naujienų nebuvo fiksuota.

Tuo tarpu Lietuvos ir Rusijos tinklalapiuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama NATO ir Europos Sąjungos temoms, pristatant šias organizacijas, o kartu ir Lietuvą bei Baltijos šalis kaip nesusitvarkančias su situacija.

„Lietuvai nepavyksta užkirsti kelio COVID-19 pandemijai“, „NATO nerūpi Lietuva“ – dažniausios dezinformacijos žinutės tinklalapiuose. Juose net pasirodė pavieniai straipsniai, kad už koronaviruso sklaidą Kryme yra atsakinga Lietuva arba svarstymai, kad Rusija būtų išgelbėjusi Baltijos šalis nuo COVID-19.

Periodiškai „Demaskuok.lt“ rengiamo koronaviruso dezinformacijos tyrimo metodologija įtraukia ne tik kiekybinius kriterijus (paminėjimų skaičius), bet ir kokybinius parametrus – žinutės naratyvą ir pasiekiamumą. Dirbtiniu intelektu paremtas įrankis per dieną analizuoja daugiau nei 30 tūkst. straipsnių, o netikras naujienas aptinka praėjus 2 minutėms nuo jų pasirodymo.

22 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pačiame miesto centre kauniečiai liko be vandens

Seime naujas siūlymas: nori įteisinti nacionalines profesines sąjungas

Veiklą atnaujino skandaluose skendusi „Grigeo Klaipėda“

Degalinėje be kaukės apsilankiusį kaunietį nustebino operatorės pasiūlymas

„Kauno Žalgiris“ per neatsakingą klaidą nusileido svečiams iš sostinės

Patarimai skraidantiems lėktuvais: kaip pasiruošti kelionei karantino metu

T. Ivanausko Obelynės sodybai 100-mečio proga planuoja suteikti svarbų titulą

Kaune vykusiame suvažiavime išrinktas naujas šaulių sąjungos vadas

Aktualu keliaujantiems: paskelbtos šalys iš kurių galima atvykti į Lietuvą

Atsinaujinęs „Girstučio“ baseinas atveria duris lankytojams