Kilus ekstremaliai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimo, gydantis gydytojas be teismo galės nuspręsti iki mėnesio privalomai hospitalizuoti infekuotą pacientą.
Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 90 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, aštuoni susilaikė.
„Siūloma, kad visoje Lietuvos paskelbus karantiną dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, būtinasis hospitalizavimas ar būtinasis izoliavimas būtų taikomas be teismo sprendimo tol, kol asmuo taps nepavojingas kitiems, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį“, – antradienį Seimui pateikdamas pataisas sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pagal priimtas pataisas, motyvuotą sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ar būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priims gydantis gydytojas.
Iki šiol galiojusi norma numato, kad tokį sprendimą gali priimti trijų gydytojų komisija, o maksimalus privalomo izoliavimo terminas – septynios dienos.
Pasak A. Verygos, dabartinė įstatymo redakcija rašyta net neįsivaizduojant, kad galėtų susidaryti tokia sudėtinga situacija, kaip dabar dėl koronaviruso plitimo.
„Tie, kas bent kiek esate domėjęsi, kaip yra valdomos užkrečiamosios infekcinės ligos, tai pagrindinis įrankis yra užtikrinti, jog asmenys kaip galima mažiau kontaktuotų, kad būtų galimybė tiek hospitalizavimo, tiek izoliavimo“, – sakė A. Veryga.
Jis pabrėžė, kad nuostata dėl vieno mėnesio priverstinio hospitalizavimo ar gydymo įsigaliotų tik, kai šalyje paskelbtas karantinas ir Vyriausybė priimtų sprendimą, jog kitų taikomų priemonių neužtenka užkirsti kelią užkrečiamosios ligos protrūkiui.
„Šiuo pakeitimu mes ypatingai praplečiame gydytojo diskreciją nuspręsti, kas turi būti hospitalizuotas ir iš tiesų labai ilgam terminui“, – nuogąstavo liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos kolega liberalas Simonas Gentvilas siūlė palikti mažiausiai trijų gydytojų komisiją nuspręsti dėl priverstinio hospitalizavimo.
„Suprantame, ką reiškia tokia nuostata (dėl trijų gydytojų – BNS), kada kiekvienas gydytojas yra ir brangus, ir svarbus. Jų pasitelkimas, ypač didelio skaičiaus, yra nelabai protingas, todėl siūloma dėl būtino hospitalizavimo ir izoliavimo priimti gydančiam gydytojui, o ne komisijai, ir pavesti jį (hospitalizavimą – BNS) organizuoti pačiai gydymo įstaigai, o ne savivaldybės gydytojui“, – sakė A. Veryga.
Konservatorius Arvydas Anušauskas projekte pasigedo galimybės apskųsti gydytojo sprendimą.
Priimtomis pataisomis taip pat nustatyta, kad karantino metu „gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė ir būsto neliečiamumo teisė bei nustatyti ūkinės veiklos apribojimai“.
Pagal įstatymą, Vyriausybei leista nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką.
Taip pat Vyriausybei leista riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius žmonių susibūrimus tiek viešose, tiek neviešose vietose, riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamos vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje, neleisti į šalį atvykti užsieniečiams, taip pat taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos teritorijoje.
Daugumą šių ribojimų ir draudimų dabartinis Ministrų kabinetas yra priėmęs prieš kelias savaites.
