Dėl karantino gali tekti nukelti iškilmingą Steigiamojo Seimo 100-mečio minėjimą

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiemet Lietuva švęs 100-o metų sukaktį nuo Kaune įvykusio pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio. Apie ta proga prieš šimtą metų laikinojoje sostinėje vyravusią nuotaiką portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja istorinę medžiagą apie šią datą surinkęs Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Diena prasidėjo pakiliai

1920 m. gegužės 15-oji Kaune prasidėjo pakiliai. „Pirmajam posėdžiui buvo pasirinkta diena – šeštadienis – likus savaitei iki Sekminių. To meto laikraščiuose rašoma, kad nors diena buvo apniukusi, bet visas miestas buvo išpuoštas gėlių ir augalų vainikais“, – pasakoja K. Ignatavičius.

Pasak jo, tradiciškai iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Petro ir Povilo Arkikatedroje, kurias aukojo ir būsimuosius Seimo narius palaimino vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. Po mišių Rotušės aikštėje žygiavo kariuomenės eisena, o vėliau visi garbingi svečiai patraukė į Ąžuolų kalną, kaip anksčiau vadinta virš Nemuno ir Neries santakos aukščiausiai iškilusi kalva.

Šiuo metu šis kalnas vadinamas Pelėdų kalnu, o jame K. Ignatavičiaus iniciatyva, pritarus miesto savivaldybei, prieš keletą metų suplevėsavo didžiausia Kaune trispalvė. Derėtų priminti, kad trispalvė Pelėdų kalne iškelta 100 metrų virš jūros lygio aukštyje ir simbolizuoja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kurį Lietuva minėjo prieš porą metų.

Virš Kauno suplevėsavo istorinė trispalvė 33 nuotr.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvusi sudėtinga situacija ir kovos trikdė darnią Lietuvos valstybingumo raidą, dėl ko rinkimai ir pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis negalėjo įvykti iškart po Nepriklausomybės akto paskelbimo, o galutinio valstybingumo įtvirtinimo teko lukterėti kiek daugiau nei dvejus metus.

Lazdos drūtumo ąžuoliukai

„Forto 9 baterijoje, ant kalno Ąžuolų, Lietuvos nepriklausomybės ir savarankiškumo iškilmėms įprasminti, buvo pasodinti lazdos drūtumo penki ąžuoliukai“, – to meto spaudos įrašą cituoja Kauno miesto ceremonmeisteris.

Jis taip pat pasakoja, kad nors diena buvo ūkanota, dangumi plaukė žemi debesys. Tačiau pasirinkta diena buvo gera sodinti medeliams. O juos sodino Prezidentas Antanas Smetona, vyriausiasis kariuomenės vadas ir kiti. „Ir žinoma, buvo labai svarbios kalbos. Vilniečių vardu kalbėjo Biržiška, klaipėdiečių – filosofas Vidūnas, na, o svarbiausią – iki šiol cituojamą kalbą pasakė kunigas Juozas Tumas Vaižgantas“, – sako K. Ignatavičius.

„O aplinkui tą bokštą, tą laisvės, mes ąžuolus penkis sodinam ir sakom: šaknėkit. Ir sakom: lapuokit, per ištisus šimtus metelių..“, – įžymiąją kalbą cituoja K. Ignatavičius ir linki patiems ją susirasti ir visą paskaityti.

Pasak jo, penki ąžuolai simbolizavo Lietuvos laisvę, patvarą (tvarumą), drąsumą, darbštumą ir penktą, linkėjo Vaižgantas, „te pats priešas duoda jam vardą“.

Pasak K. Ignatavičiaus, kadangi jam tenka dažnai vaikštinėti po Pelėdų kalną, nes gyvena netoliese, jis bandė paieškoti pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio proga čia sodintų ąžuolų. Tiesa, vietovė apaugusi dabar ir kitais – menkaverčiais lapuočiais, bet vienas ąžuolas tebeauga. „Sunku pasakyti, ar jis tikrai 100 metų senumo, bet vieta labai panaši į tą, kurias matome išlikusiose istorinėse nuotraukose“, – sako K. Ignatavičius.

Kęstutis Ignatavičius / R. Tenio nuotr.

Vėtra suplėšė trispalvę

Pasak K. Ignatavičiaus, visiems miesto gyventojams, ne tik išrinktiems Seimo nariams, pirmoji Seimo posėdžio diena buvo tikrai šventiška, mieste plevėsavo tautinės vėliavos, šurmuliavo šventiškai pasipuošę žmonės.

Pasak šaltinių, ant Ąžuolų kalno ta proga suplevėsavusi trispalvė buvo iš aukštai matoma visame mieste. „Būtent šis vaizdas mane paskatino inicijuoti vėl iškelti trispalvę istorinėje vietoje“, – sako K. Ignatavičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet Lietuvoje paskelbus karantiną dėl koronaviruso, šalyje kilo didelė vėtra, kuri suplėšė ir šią milžinišką trispalvę. „Džiaugiuosi, kad „Kauno kolegija“, kurios teritorijoje šiuo metu plėvesuoja vėliava,  ją gana greitai atstatė ir ji vėl džiugina mus, stiprindama kauniečių dvasią karantino metu“, – sako K. Ignatavičius.

Apie tai, kaip vyko rinkimai į Seimą prieš šimtą metų ir, kas juos laimėjo ir, kaip vyko Steigiamojo Seimo pirmasis posėdis – skaitykite anksčiau rašytame šio publikacijų ciklo straipsnyje.

Paminėjimą sutrikdė karantinas

LR Seimas 2020-uosius metus yra paskelbęs Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Toks nutarimas Seimo narių buvo priimtas vienbalsiai dar 2018-aisiais, įvertinus Steigiamąjį Seimą kaip demokratinio parlamento pavyzdį, priėmusį pirmąją Lietuvos Valstybės Konstituciją ir įtvirtinusį 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

„Šis aktas be 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos būtų nepilnas ir neužbaigtas. Kitaip tariant, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas yra įtvirtintas šiais dviem dokumentais, kurie yra vienas kito pradžia ir tąsa“, – sako LR Seimo narė, kaunietė Audronė Jankuvienė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė.

Pasak portalo „Kas vyksta Kaune“ pašnekovės, Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo planą. Visoje Lietuvoje buvo numatyti kultūriniai, edukaciniai, įamžinimo, pilietiškumą skatinantys renginiai, konferencijos, leidyba.

„Tačiau šiandien belieka apgailestauti ir nuogąstauti, kaip programą pakoreguos karantino situacija Lietuvoje. Nemažai renginių buvo planuoti jau šių metų pirmąjį pusmetį, todėl teko juos atidėti, nukeliant į vėlesnes datas“, – sako A. Jankuvienė.

Pasak jos, kovo 11-osios 30-mečio iškilmės taip pat buvo nukeltos į gegužę, planuota paminėti šią datą kartu su Steigiamojo Seimo šimtmečio sukaktimi. Tačiau kyla pagrįstu abejonių, ar gegužės viduryje jau bus leidžiami masiniai renginiai dėl pasaulinės pandemijos epidemijos, kol kas prognozuoti gegužės situacijos nesiryžta niekas.

Audronė Jankuvienė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Planuojama nukelti į rudenį

A. Jankuvienė mini, kad patvirtintoje programoje numatyta nemažai publikacijų, radijo paskaitų, dokumentinių filmų, kurie visus metus bus transliuojami per LRT.

„Įvesta ekstremali situacija ir karantinas galbūt nesutrukdys surengti kelias virtualias parodas. Tačiau kaip organizuoti jaunimo sambūrį „Ten, kur dirbo Lietuvos Respublikos Seimai (1920-1927 m.)“, lankyti parodas Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune ar miesto Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, visoje Lietuvoje rengti pilietines akcijas, kūrybines dirbtuves, žygius, edukacinius renginius vaikams ir jaunimui, konferencijas, minėjimus, kol kas atsakymo neturima“, – sako Seimo narė.

Gegužės 15-ąją netgi buvo planų surengti išvažiuojamąjį dabartinio Seimo posėdį į Kauno Maironio universitetinę gimnaziją. „Akivaizdu, jeigu karantinas užsitęs, daugelis šių įspūdingų ir svarbių renginių bus nukeliama į rudenį“, – kalba A. Jankuvienė.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Lietuvos istorijos ženklų įspaudai Kauno tapatybėje“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

13 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Į naująjį „McDonald's“ užsukęs skaitytojas nusivylė

Blyškią sieną Partizanų gatvėje papuošė gaivališkas piešinys

Kaune atsirado naujas skveras

Pramonės prospekto žiede paklydusią vairuotoją kaunietis išdėjo į šuns dienas

Kauno savivaldybė džiaugiasi: gatvėse vienu darbu mažiau

Po naujo protrūkio S. Skvernelis šaukia skubų koronaviruso komiteto posėdį

„Maximos“ pyrago paragavusi kaunietė įspėja - žiūrėkite, ką dedate į burną

Sinoptikai perspėja: atslenka pirmosios šalnos

Nemuno pakrantę įdomiomis veiklomis vėl užlies tradicinės Šančinės

Naujausia apklausa: per karantiną sužibėjusio A. Verygos populiarumas smuko žemyn