Pastarųjų dienų aktualija – kaip kuo greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios ekstremalios šalyje ir pasaulyje situacijos. Tuo pačiu svarbu neprarasti blaivaus proto ir karantino apribotą kasdienybę paversti turininga, džiugia ir praturtinančia. Švietimo sistemoje dėl uždarytų ugdymo įstaigų – darželių, mokyklų, universitetų – tenka galvoti apie nuotolinio ugdymo(si) alternatyvą. Universitetuose toks mokymo(si) būdas Lietuvoje jau praktikuojamas, o mokyklose, darželiuose – dar labai mažai tokių ugdymo įstaigų patirties turinti naujovė.
Džiugu, kad atsiranda iniciatyvų pasidalinti savo ir tarptautinėmis rekomendacijomis bei praktikomis organizuojant ugdymą virtualioje erdvėje švietimo įstaigose. Švietimo ekspertė, edukologė, Vaikystės sodo ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, dr. Austėja Landsbergienė pateikė rekomendacijas visoms ugdymo įstaigoms dėl ugdymo perkėlimo į virtualią erdvę.
Apie ugdymą(si) virtualioje erdvėje mokykloje ir darželyje iš praktinės jo įgyvendinimo pusės pasakoja Karalienės Mortos mokyklos ir Vaikystės sodo Kauno regiono vadovė Elvija Petkevičienė.
Nuotolinis ugdymas(is) – kai dėl susidariusios padėties ar aplinkybių nėra galimybių mokyti(s) fiziškai dalyvaujant ugdymo procese vienoje vietoje ir ugdymo procesas yra perkeliamas, dažniausiai, į virtualią erdvę. Tą ir norėčiau pabrėžti, kad ugdymas turėtų būti perkeliamas į virtualią erdvę, o ne keičiamas iš esmės.
Turime suprasti, kad mokiniai gali būti ugdomi ne tik klasėje, jie gali būti pasiekiami „anapus ekrano“, ir ne po vieną, o visa klasė gali dalyvauti virtualiose pamokose. Ir ugdymas gali būti ne tik užduočių perdavimas mokinių savarankiškam darbui, bet ir tiesioginės pamokos, kurių metu ir naujos temos, užduočių išaiškinimas, projektų pristatymas, aptarimas, ir atsiskaitymai, ir net mokinių lankomumo žymėjimas.
Tėvai tampa jungiamoji grandis tarp mokyklos ir vaikų ir tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Šiuolaikiniai namai nebeįsivaizduojami be interneto ryšio, o įvairios informacinės kompiuterinės technologijos (IKT) – kompiuteriai, planšetės, vaizdo projektoriai, telefonai – ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kasdienybė. Tad visų šių galimybių ir technologijų pasitelkimas ir tinkamas įveiklinimas yra ugdymo virtualioje erdvėje pagrindas.
Kadangi jau turime ugdymo virtualioje erdvėje patirties tiek Kauno Karalienės Mortos mokykloje su priešmokyklinės – penktos klasės mokiniais, tiek Vaikystės sode su ikimokyklinukais, noriu pasidalinti mūsų patirtimi ir rekomendacijomis.
Tam, kad mokyklose ir darželiuose būtų organizuojamas ugdymas virtualioje erdvėje, pirmiausia, reikia jį suvokti kaip didelį organišką projektą, apimantį visus projekto etapus – pasiruošimą, įgyvendinimą, užbaigimą.
Pasiruošimo organizuoti ugdymą virtualioje erdvėje etape svarbu sutelkti savo turimą kompetetingą komandą, kuri paruoštų komunikacijos tėvams ir mokiniams planą, keltų kiekvieno mokomojo dalyko konkrečius tikslus – surastų ir pasitelktų mokymo(si) priemones, programas, turinį, instrukcijas.
Svarbu nuolat galvoti apie vaiko amžiaus koncentrą, kuriam tai bus skiriama, bandyti įsijausti į „mokinio kailį“ – ar jam bus aiškiai pasiekiama, suprantama pateikiama informacija, kiek laiko tam bus skiriama, kokių priemonių reikės, kokiu būdu jis atliks paskirtas užduotis ir kokiu būdu pateiks atsakymus mokytojui.
Vienokio pasiruošimo reikia ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams, kitokio pradinukams ir vyresniems mokiniams. Pavyzdžiui, Vaikystės sodo mokytojos daug veiklų vaikams filmuoja ir siunčia jas tėvams su konkrečiomis instrukcijomis bei reikalingomis priemonėmis.
Pradinukams vėlgi, priklausomai nuo jų amžiaus koncentro ir mokinių galimybių: mažesniesiems (pirmokams, antrokams) – daugiau video peržiūrų, aktyvių veiklų, vyresniesiems (trečiokams, ketvirtokams) – daugiau tiesioginių pamokų ir savarankiškų darbų, projektų. Kauno Karalienės Mortos mokyklos penktokai jau turi tiesiogines dalykų pamokas, konsultacijas su mokytojais, taip pats jiems paliekama ir daugiau laiko savarankiškiems darbams ar projektams.
Svarbu ne tik tėvams suteikti informaciją, bet kad ir jie teiktų grįžtamąjį ryšį mokyklai ne tik apie techninius dalykus, bet ir apie vaiko savijautą, emocijas, su kokiais džiaugsmais ir iššūkiais susiduria. Todėl Karalienės Mortos mokykloje ir Vaikystės sode nuosekliai darome tėvų apklausas, kad galėtume čia ir dabar keisti nepasiteisinusius dalykus ir mokytojai žinotų, kaip organizuoti užduotis.
Ugdymo virtualioje erdvėje įgyvendinimo etape sunkiausia būna pradžioje, kol visi apsipranta su pasikeitusia padėtimi ir mokymo(si) erdve. Čia labai svarbus ir tėvų vaidmuo: kalbėtis su vaiku ir paruošti jį ugdymo(si) būdo ir vietos pasikeitimui, padėti vaikui išspręsti techninius nesklandumus, padėti jam susigaudyti, padėti (jei reikia) su ugdymo(si) procesu.
Pamokų virtualioje erdvėje pradžioje gali būti ir techninių nesklandumų, ir neaiškumų mokiniams, todėl labai svarbu, pirmiausia, aptarti su mokiniais mokymos(si) virtualioje erdvėje taisykles, tokias kaip „kalbame po vieną“, „išklausome kalbantį“, „nevalgome prie ekrano“ ir pan.
Toliau mokytojams svarbu yra tinkamai vykdyti suplanuotą visų procesų eigą, kitaip tariant, suplanuotą dienotvarkę, stebėti, kas pasiteisino, kas – ne bei nebijoti keisti, prisitaikyti prie esamos situacijos, reaguoti čia ir dabar. Todėl labai svarbu nuosekliai dirbti, nepasiduoti patiriamiems nesklandumams, stebėti ir pasižymėti, padėti tiek mokiniui, tiek kolegoms.
Kolegų palaikymas ir apsikeitimas patirtimi ypač svarbus naujose situacijose. Karalienės Mortos mokykloje ir Vaikystės sode mokytojai nuolat dalyvauja pasitarimuose ir aptarimuose, pvz. „penkminutėje“ ryte ir dienos pabaigos refleksijoje po pamokų.
Tėvams taip pat reiktų daugiau reflektuoti su savo vaikais ir komunikuoti su mokytojais, kad jie jaustų pulsą, kaip sekasi kiekvienam vaikui namuose mokytis, su kokiais sunkumais jis susiduria, kokia vaiko emocinė būklė.
Ugdymo virtualioje erdvėje užbaigimo etapas apima kelis ciklus – kiekvieno dalyko mokymo(si) turinio įsisavinimo patikrinimo ciklas bei viso projekto – ugdymo virtualioje erdvėje pabaigos ciklas. Ugdant virtualiu būdu svarbu ne tik „ištransliuoti“ ugdymo(si) turinį bei įveiklinti mokinius, bet taip pat svarbu ir patikrinti, įvertinti ko ir kiek mokiniai išmoko.
Karalienės Mortos mokykloje mūsų mokytojai, kaip ir įprastai, rengia mokiniams testus ir kitas užduotis atsiskaitymui, numato būdus, kaip mokiniai įkels savo atsakymus į virtualią erdvę ar atsiskaitys žodžiu virtualioje pamokoje. Taip pat labai dažnai vykdoma mokinių refleksija – pamokos, dienos pabaigoje, mokymosi ciklo pabaigoje. Tokiu būdu išlaikomas visas mokymo(si) ciklas, tiesiog jis persikelia į kitą erdvę.
Tėvai taip pat svarbūs nuotolinio mokinių ugdymo(si) proceso dalyviai, todėl jiems yra gyvybiškai būtina mokytojų komunikacija ir grįžtamasis ryšys. Karalienės Mortos mokykloje tokiai komunikacijai mes turime penktadienio laiškus, kuriuose reflektuojama apie praėjusią savaitę, taip pat dalijamasi ateinančios savaitės planais, numatomomis veiklomis.
Numatomai mokymo virtualioje erdvėje pabaigai taip pat reikėtų pasiruošti – įsivertinti, kaip bus grįžtama prie įprastinės rutinos mokykloje, nusimatyti „adaptacijos“ periodą bei, kas ir kaip tuo metu bus daroma.
Tinkamai ir, svarbiausia, pakankamai greitai įvykdžius visus ugdymo virtualioje aplinkoje etapus, galima pasiekti džiuginančių rezultatų. Noriu pasidžiaugti, kad pasikeitusi ugdymo aplinka sukėlė tiek daug gerų emocijų, sulaukėme palaikymo ir daug gražių atsiliepimų iš Karalienės Mortos mokyklos bei Vaikystės sodo tėvų ir pačių vaikų.
„Nesitikėjome, kad taip gretai galima prisitaikyti ir taip lengvai persikelti anapus ekrano. Mūsų trečiokas dalyvauja virtualiose pamokose, lyga tą
būtų daręs prieš tai ilgą laiką. Jūs NEREALŪS!“. „Tai, ką jūs darote Vaikystės sode, yra visiškas KOSMOSAS! Pagarba visai komandai, o mes dabar galime gyvai stebėti ko ir kaip vaikas išmoko.“
„Dėkojame visiems pradinės ir pagrindinės mokyklos komandoms. Ši diena buvo nuostabi. Po praėjusios savaitės šurmulio namie, šiandien įsivyravo tyla, struktūruotas užimtumas, o vaikų veiduose šypsenos, susitelkimas. Šiandien buvo daug lengviau darbuotis savuose darbuose, nes vaikais užsiėmė, juos vedė, kreipė, jiems dirigavo mokytojai. Viena ausis vis nuklysdavo link fone išgirstos įkvepiančios mokytojų frazės. Buvo fantastiškai geras jausmas. Esam laimingi ir jums dėkingi už šį startą. Už vakarop nusileidusį namuose pasiekimo jausmą dėl prasmingo, turiningo dienos žingsnio.“
