Lietuvoje greitai bus galima atlikti 4 tūkst. koronaviruso tyrimų per dieną, teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas.
Jis sako, kad netrukus Klaipėdos ir Vilniaus laboratorijose bus sumontuota ir naujos įrangos tyrimams.
„Pajėgumas galėtų būti ne mažiau kaip 4 tūkst. tyrimų per dieną, nevertinant tų dar papildomų rezervų, kuriuos dar turime mintyse ir esant reikalui galėtum dar praplėsti (tyrimus – BNS). Tie 4 tūkst. tada būtų startinė pozicija“, – sekmadienį žurnalistams teigė V. Zimnickas.
Laboratorijos vadovas taip pat tvirtina, kad „per artimiausias dešimt dienų“ planuojama įdiegti dvi automatines tyrimų linijas.
„Vieną pas mus laboratorijoje (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje – BNS), kitą – Klaipėdoje. Kad išskirstytumėme srautus“, – sakė V. Zimnickas.
V. Zimnicko teigimu, įranga yra lietuviška, vokiška ir iš JAV.
„Įranga kai kur parkeliauja šią savaitę ir iškart ji bus instaliuojama. Ir mes, ir Klaipėda kitą savaitę planuojame. Viena įranga jau baigiama sukomplektuoti. 90 proc. jos komplektacijos yra Lietuvoje. Ji dabar turi ateiti iš Vokietijos. Kita įranga dalinai sukomplektuota, trūksta nedaug, ji turėtų atvažiuoti iš JAV“, – kalbėjo V. Zimnickas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šeštadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė, kad gavus reagentų ir pasitelkus papildomos įrangos, tyrimai dėl koronaviruso bus plečiami iki 10 tūkst. per dieną.
Dabar Lietuvoje per dieną galima atlikti 1,5 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso.
Užsakyta 100 tūkst. reagentų, bet jie stringa
A. Zimnickas patvirtino, kad Lietuva šiuo metu yra užsakiusi „per 100 tūkst. reagentų ir tas kiekis nuolatos yra pildomas“, jie užsakomi tiek iš tiekėjų Kinijoje, Pietų Korėjoje, tiek ir Europoje. Jis tvirtino, kad tiekimas trūkinėja, nes tiekėjai nespėja patenkinti poreikio ir siunčia užsakymus nedidelėmis dalimis.
Anot A. Zimnicko, penktadienį planuota 32 tūkst. reagentų siunta iš Europos tiekėjo įstrigo dėl logistinių problemų.
„Supraskite, kad šiandien serga ne Europa, serga visas pasaulis. Ir kai kurie gamintojai ne tik nebepriiminėja naujų užsakymų, bet jie tiesiog patys mato ir dalina savo produkciją visam pasauliui po truputį. Todėl jei šiandien planuoji gauti 10 ar 20 tūkstančių, tai jokiais būdais nereiškia, kad tu tiek galėsi gauti“, – paaiškino V. Zimnickas.
„Kaip pavyks su tiekimu, garantijų nėra, bet tie kiekiai, kurie užsakyti, kurie bus pas mus, yra pakankami“, – pabrėžė jis.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžia, kad net ir atsiradus galimybei atlikti daugiau tyrimų, kam juos atlikti, o kam ne, ir toliau spręs medikai. Anot jo, būtent nuo medikų priklausys ir tai, ar galės išsitirti ir užsienyje nebuvę arba su užsikrėtusiais asmenimis kontaktų neturėję asmenys.
„Jei gydytojai nuspręs, kad tai yra būtina, tai tikrai turės galimybę. Bet jei norėčiau išsitirti be jokios priežasties, būtų gal ir keistoka (…). Neturint jokių simtomų, dėl ramumo – tikrai šito nedaryčiau ir nerekomenduočiau“, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras.
Anot jo, kol kas taip pat nebus leidžiama atlikti tyrimų ir privačiose laboratorijose.
Pirmuosius reagentus užsakė vasarį
Ministerijos ir laboratorijos atstovai patikino, kad pirmuosius reagentus Lietuva užsakė viena pirmųjų Europoje, tačiau jie nebuvo kokybiški, tad teko vėliau užsakinėti kito tipo, patikimesnes medžiagas.
„Buvome vieni pirmųjų Europoje, kurie įsigijo reagentus. Nors ir turėjome Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jie buvo netinkami, tariant paprastai, nepakankamai sodrinti. Paskui, kai praėjo tam tikras tarpas, nustatytos kitos reagentų rūšys“, – pasakojo V. Zimnickas.
Anot A. Šešelgio, šiuo metu naudojami reagentai užsakyti vasarį, t.y. tada „kai tik atsirado produktas“.
Tuo metu V. Zimnickas pabrėžė, kad itin daug tyrimų nebuvo atliekama, nes buvo vadovaujamasi PSO siūlomu algoritmu.
Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 143 ligos atvejai, 1 ligonis mirė ir 1 – pasveiko. Sergamumo situaciją Lietuvoje galite stebėti nuolat atnaujinamame žemėlapyje čia.
