Šalyje paskelbus karantinui nedirba daugelis įmonių, tad darbuotojams siūloma eiti nemokamų atostogų. Į portalo „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytoja klausdama ar jai galios įvairios socialinės garantijos ir sveikatos draudimas.
„Darbdavys prašo, kad išeičiau neapmokamų atostogų, kadangi dėl koronaviruso ir šalyje paskelbto karantino itin smarkiai sumažėjo apyvarta. Tačiau baiminuosi, kad pati galiu susirgti, dėl ko kyla klausimas, ar man galios sveikatos draudimas, jei būsiu neapmokamose atostogose?“
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Pažymime, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Pavyzdžiui, dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos. Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn. ir kt.
Pažymime, kad nemokamos atostogos negali būti skiriamos vien darbdavio valia, kadangi nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojui paprašius. Šiai dienai leidimas darbuotojų neapmokamų atostogų laikytina kraštutine priemone.
Dėl ko darbdaviams siūloma tartis su darbuotojais dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbo nuotoliniu būdu, dalinio darbo ar dalinės prastovos, jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui ar jų grupei darbo pilnu etatu, tačiau visgi gali suteikti bent dalį sulygto darbo.
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka.
Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos atveju taip pat yra galimybė kreiptis dėl subsidijų darbo užmokesčiui.
Taigi, siūlome tartis su darbdaviu ir ieškoti alternatyvių būdų, o vis tik nepavykus susitarti bei sprendus išeit neapmokamų atostogų, neapmokamoms atostogoms trunkant ilgiau nei vieną mėnesį, savarankiškai susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą, kad būtumėte drausta.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.
