Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus karantiną, sumažėjo žmonių, galinčių duoti kraujo, o jei virusas šalyje plis ir toliau, prognozuojamas jo trūkumas, teigia medikai.
„Kuo daugiau žmonių susirgs, tuo bus daugiau ir kontaktų, jie nebegalės donuoti ir tas donorų aktyvumas ir skaičius kris“, – BNS sakė Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Iki karantino paskelbimo įprastai šiame centre per dieną būdavo surenkama nuo 100 iki 150 donorų kraujo pakuočių, iš jų panaudojama – apie 100, o likusi dalis keliaudavo į rezervą.
Nuo pirmadienio įvedus karantiną, galinčių duoti kraujo skaičius sumažėjo iki maždaug 100. Pasak L. Kryžauskienės, situaciją gelbėja tai, jog dėl koronaviruso yra atidėtos planinės operacijos, todėl pastarosiomis dienomis panaudojama tik iki 70 pakuočių donorų kraujo.
Rezerve šiuo metu yra apie 600 pakuočių donorų kraujo.
„Jei dėl koronaviruso plitimo tų donorų kiekis sparčiai mažės, tai rezervo užteks kelioms dienoms, nes ekstrinių situacijų nemažėja, ypač tose ligoninėse, kur atliekama labai daug kompleksinių procedūrų, kur suveža pačius sudėtingiausius atvejus“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.
„Pavyzdžiui vienos operacijos metu gali būti panaudojama ir 40 pakuočių donoro kraujo, ir daugiau. Tai jei tokių operacijų 10 per kelias dienas, tai rezervo beveik nelieka. Todėl jį reikia kaupti jau dabar“, – pridūrė ji.
Dėl koronaviruso sumažėjusius donorų srautus pastebi ir Nacionalinis kraujo centras (NKC).
„Situacija tikrai yra kritinė, nes žmonės yra įsibaiminę atvykti į kraujo donorystės įstaigas. Kitas dalykas, mes šiuo metu atliekame itin griežtą kraujo donorų atranką – negalima duoti kraujo, per paskutines 28 dienas užsienyje buvusiems žmonėms, taigi pačių donorų gretos sumažėjo, o poreikis išlieka didžiulis“, – BNS sakė NKC Donorystės skyriaus laikinoji vedėja Ieva Linkevičiūtė.
Anot jos, net ir karantino metu NKC kraujo poreikis išlieka panašus – kasdien reikia nuo 200 iki 300 pakuočių donorų kraujo.
„Planinės operacijos nors ir atidėtos, atliekamos būtinosios operacijos, gimdymai, žmonės patiria traumas. Taip pat mūsų kraujo atsargos yra labai sumažėjusios, taigi mūsų poreikis išlieka beveik toks pats“, – kalbėjo I. Linkevičiūtė.
„Pirmadienį išvis turėjome prastą situaciją, antradienį labiau pradėjom žmones informuoti, nes jie galvojo, kad karantino metu net nedirbam, tai šiek tiek jų pagausėjo, tačiau šiandien vėl matome, kad vėl pradėjo mažėti.(…) Bijome, kad jei koronavirusas plis, tas skaičius gali mažėti ir toliau. Manome, kad kraujo tikrai gali trūkti, neaišku, kiek laiko karantinas užsitęs“, – pridūrė ji.
Pasak I. Linkevičiūtės, siekiant pritraukti žmones aukoti kraujo, tiems, kurie karantino metu negali atvykti į NKC savo transportu, įstaiga organizuoja jų atsivežimą ir parvežimą atgal namo.
„Kol kas kreipėsi nedaug žmonių, gal penki, tai visi jie buvo atvežti“, – kalbėjo NKC atstovė.
Kaip teigia I. Linkevičiūtė, kad kraujo donorų išvis nebebus – vargiai tikėtina, tačiau jų skaičius, pagal blogiausią scenarijų, galėtų sumažėti iki maždaug 40 per dieną.
Neatlygintinais kraujo donorais tapti kviečiama Kauno klinikų Kraujo centre (Eivenių g. 2, Kaunas), jis dirba I-III 8-18 val., I-IV 9-19 val. bei VI 9-14 val. Procedūra (su dokumentų pildymu ir kt. formalumais bei kraujo davimu) užtrunka apie pusvalandį.
Kitas punktas dovanoti kraujui Kaune yra Vytauto pr. 13 esantis Nacionalinio kraujo centro Kauno kraujo surinkimo punktas. Darbo laikas: I-IV 11-19 val. V 8.30 – 16 val.
Prieš atvystant į kraujo donorystės vietas būtina užsiregistruoti.
NKC primena, kad paaukotas kraujas naudojamas ne tik avarijų, sužalojimų, traumų, nudegimų, apsinuodijimų ir kitais skubiais atvejais, bet ir onkologinėms, infekcinėms ligoms, mažakraujystei gydyti, gimdymo, skubių chirurginių operacijų atvejais.
Be to, kraujo donorystė yra naudinga ir pačiam donorui, nes jam ne tik atliekami kraujo tyrimai bei patikrinama sveikatos būklė – kraujo donorystė taip pat padeda sumažinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gerina medžiagų apykaitos procesus, aktyvina ląstelių atsinaujinimą.
